Suprasti, kaip ir kodėl diagnozuojamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, neretai tampa sudėtinga užduotimi tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Vienas iš dažniausiai taikomų vertinimo įrankių suaugusiesiems yra vadinamasis simptomų sąrašas, kuris skirstomas į aštuonias pagrindines kategorijas ir apima kelias dešimtis detalių punktų. Šis instrumentas leidžia specialistams detaliau įvertinti tiek pažinimo, tiek emocinius ir socialinius sunkumus, būdingus dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimui.
Kokiais aspektais remiamasi vertinant simptomus
Vertinant suaugusio žmogaus galimą aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, svarbu atsižvelgti ne tik į pateikiamus simptomus, bet ir į visą ligos istoriją, funkcinius gebėjimus kasdienybėje bei psichologinės būklės įvertinimą. Vien vieno testo rezultatai negali būti laikomi galutiniu sprendimu, todėl dažnai pasitelkiami papildomi duomenys iš artimųjų ar šeimos narių, kurie gali atspindėti elgesio pokyčius kasdieniame gyvenime.
Ką apima simptomų sąrašas
Šiame vertinimo teste išskiriamos šios pagrindinės sritys:
- Dėmesio stoka ar blaškumas
- Impulsyvumo pasireiškimai
- Padidėjęs aktyvumas
- Nesiskaitymas su taisyklėmis ar nurodymais
- Mokymosi, organizuotumo ir pasiekimų sunkumai
- Emociniai iššūkiai
- Sudėtingi santykiai su bendraamžiais
- Įtempti šeimos ar namų aplinkos santykiai
Vertinimo proceso ypatumai
Nėra vieno universalaus būdo, kaip patvirtinti šį sutrikimą, todėl svarbu ieškoti kuo išsamesnės informacijos iš skirtingų šaltinių. Simptomų sąrašo naudojimas leidžia pradėti išsamų pažintinį ir psichologinį vertinimą, kuriam didelę reikšmę turi ir tiesioginis bendravimas su pacientu. Dėl to kartais papildomai surenkami duomenys iš šeimos narių ar draugų – tai padeda aiškiau užfiksuoti realius elgesio pokyčius skirtingose gyvenimo srityse.
Išsamus simptomų vertinimas ir platus požiūris leidžia tiksliau nustatyti diagnozę ir suplanuoti tolimesnę pagalbos eigą, todėl kiekvienas atvejis analizuojamas individualiai.
