Atvykę į viešbučio kambarį dažnai pirmiausia padedame lagaminą ant lovos arba ant bagažo stovo ir tik tada pradedame įsikurti. Tačiau specialistai pataria pirmą žingsnį padaryti kitaip: kol apžiūrite kambarį, lagaminą geriausia trumpam laikyti vonioje – idealiai, pačioje vonioje.
- 1.Kodėl lagaminą verta dėti į vonią
- 2.Kuo vonios kambarys dažnai saugesnis už likusį kambarį
- 3.Ką daryti, jei vonios nėra
- 4.Ar spintos ir stalčiai visada saugūs
- 5.Kur blakės dažniausiai slepiasi viešbučio kambaryje
- 6.Kaip greitai patikrinti lovą
- 7.Patikrinkite ir kitas kambario zonas
- 8.Kaip apžiūrėti patį lagaminą
- 9.Ką daryti, jei įtariate, kad daiktai galėjo užsikrėsti
Kodėl lagaminą verta dėti į vonią
Pagrindinė priežastis – patalinės blakės. Jos gali „keliauti“ kartu su žmogumi, pasislėpusios drabužiuose ar bagaže, ir taip patekti į kitą vietą (tarkime, jūsų namus). Jei lagaminą padedate ant lovos ar minkštų baldų, padidėja tikimybė, kad bagažas priartės prie vietų, kuriose šie vabzdžiai dažniausiai slepiasi.
Vonia šiuo atveju veikia kaip laikina „saugesnė zona“: kol greitai apžiūrite lovą ir svarbiausias rizikos vietas, jūsų daiktai būna atokiau nuo minkštų paviršių, siūlių, klosčių ir kitų patogių slėptuvių.
Kuo vonios kambarys dažnai saugesnis už likusį kambarį
Vonios kambaryje žmonės paprastai praleidžia mažiau laiko nei miegamojo zonoje, todėl jis rečiau tampa vieta, kur vabzdžiai aktyviai „medžioja“ maisto. Be to, vonioje dažniau vyrauja lygūs paviršiai (plytelės, emaliuota ar akrilinė vonia), o tokios medžiagos nėra patogios slėpimuisi.
Dar vienas praktinis aspektas – tekstilė (rankšluosčiai, vonios kilimėliai) tarp svečių paprastai pakeičiama ir išskalbiama. Tai reiškia, kad potencialios slėptuvės šioje patalpoje dažniau „keičiasi“, lyginant su, pavyzdžiui, lovos rėmu ar galvūgaliu.
Ką daryti, jei vonios nėra
Jei kambaryje vietoje vonios yra dušo zona, lagaminą galima pastatyti dušo kabinoje ar ant dušo pagrindo. Svarbiausia – nepamiršti jo išimti prieš įsijungiant vandenį.
Ar spintos ir stalčiai visada saugūs
Spintos, komodos ir stalčiai nebūtinai yra „automatiškai“ saugūs. Jei ankstesni svečiai turėjo užkrėstų daiktų, vabzdžiai teoriškai galėjo patekti ir į laikymo vietas. Vis dėlto dažniausiai jie laikosi arčiau lovos ir zonų, kur žmogus ilgai būna ramiai (miega ar sėdi).
Praktinė taisyklė paprasta: drabužius į spintą ar stalčius patogiau dėti tik tada, kai apžiūrėjote lovą ir aplinkines vietas ir nematote jokių įtartinų požymių. Taip pat verta vengti laikyti lagaminą ant sofos ar fotelio bei nepalikti drabužių ant lovos ar kitų minkštų, apmuštų paviršių.
Kur blakės dažniausiai slepiasi viešbučio kambaryje
Joms patinka tamsios, glaudžios vietos šalia žmogaus poilsio zonos. Dažniausi „taškai“:
- po čiužiniu ir jo siūlėse, klostėse;
- už galvūgalio, lovos rėmo sujungimuose;
- po patalynės kraštais, prie čiužinio kampų;
- už sienos dekoro elementų, jei jie yra visai prie lovos;
- minkštuose balduose (sofos, foteliai), ypač siūlėse.
Kaip greitai patikrinti lovą
Kai lagaminas saugiai padėtas vonioje, verta skirti kelias minutes apžiūrai. Ieškokite ne tik pačių vabzdžių, bet ir jų buvimo pėdsakų. Dažniausiai pastebimi požymiai:
- gyvi vabzdžiai (suaugę – rusvai rudi, maždaug obuolio sėklos dydžio);
- nuvilktos „odelės“ (egzoskeletai);
- rudos ar rausvai rudos dėmelės (išskyros);
- smulkūs balti kiaušinėliai;
- labai smulkūs šviesūs jaunikliai.
Apžiūrėkite čiužinio kampus, siūles ir vietas prie galvūgalio. Jei įmanoma, šiek tiek atkelkite patalynę ir vizualiai peržvelkite problemines vietas.
Patikrinkite ir kitas kambario zonas
Įsitikinę, kad lovos zona atrodo švari, peržvelkite netoliese esančius minkštus baldus bei vietas, kuriose yra siūlių ir sujungimų. Tikslas – įvertinti, ar nėra aiškių požymių, kad vabzdžiai galėtų būti įsikūrę ir kitur, ne vien lovoje.
Kaip apžiūrėti patį lagaminą
Net ir pasisaugojant, vabzdžiai kartais gali pasislėpti tokiose vietose kaip užtrauktuko vidinė pusė, po etiketėmis ar siūlių kraštuose. Todėl prieš išvykstant verta trumpai peržvelgti:
- užtrauktukus ir jų kampus;
- siūles, klostes, rankenas;
- vietas po etiketėmis ar audinio užlenkimais.
Jei dažnai keliaujate, praktiškas sprendimas gali būti kieto korpuso lagaminas – jis turi mažiau „jaukių“ audinio vietų, kuriose lengva pasislėpti.
Ką daryti, jei įtariate, kad daiktai galėjo užsikrėsti
Aukšta temperatūra yra vienas patikimiausių būdų sumažinti riziką. Jei kyla įtarimas, kad daiktai galėjo turėti kontaktą su blakėmis, patikima taktika – kuo greičiau imtis karščio poveikio drabužiams ir tekstilei. Dažnai rekomenduojama drabužius džiovinti aukštoje temperatūroje (pvz., apie 45 minutes), o tada papildomai skalbti karštu režimu ir vėl džiovinti.
Tokie veiksmai nėra perdėti: blakės gali išgyventi ilgai net ir be maisto, todėl paliktos lagamine ar drabužiuose jos gali „palaukti“ tinkamesnio momento. Dėl to paprastas įprotis – pirmiausia pastatyti lagaminą vonioje ir tik tada apžiūrėti kambarį – gali būti vienas iš protingiausių kelionės smulkių triukų.
