Pastaraisiais metais NFT (angl. Non-Fungible Token, liet. nepakeičiamas žetonas) tapo viena karščiausių temų tiek technologijų, meno, tiek verslo srityse. Nors daugelis girdėjo apie garsias NFT pardavimo istorijas ir milžiniškas kainas už skaitmeninius paveikslėlius, dažnam vis dar nėra aiški šio reiškinio esmė. Šiame straipsnyje profesionaliai, bet suprantamai aptarsime, kas yra NFT, kuo jie ypatingi, kaip veikia, kur ir kodėl naudojami, kokias galimybes ir rizikas kelia, bei paneigsime dažniausius mitus apie nepakeičiamus žetonus.
Kas yra NFT: pagrindinė sąvoka ir apibrėžimas
NFT – tai unikalus skaitmeninis įrašas (žetonas), užfiksuotas blokų grandinės (blockchain) technologijoje. Skirtingai nei įprasti kriptovaliutų ar kitų žetonų vienetai (pvz., Bitcoin ar Ethereum), kurie yra tarpusavyje keičiami (fungible), kiekvienas NFT yra unikalus ir negali būti tiesiog pakeistas kitu tokiu pačiu žetonu. Dėl to NFT tinka naudoti kaip nuosavybės ar autentiškumo žymą unikaliems skaitmeniniams objektams: meno kūriniams, muzikos failams, žaidimų elementams, virtualiems kolekcionuojamiems daiktams ar net fiziniams objektams atstovauti.
Kaip NFT susiję su blokų grandinės technologija?
Blokų grandinė – tai decentralizuota duomenų bazė, kurią prižiūri daugybė tarpusavyje nesusijusių kompiuterių. Čia kiekvienas NFT egzistuoja kaip atskiras įrašas su išskirtiniais požymiais: savininko adreso informacija, meta duomenimis (pvz., kurėjo vardu, nuoroda į skaitmeninį failą, kūrimo laikas). Dažniausiai NFT žetonai kuriami Ethereum, Solana, Polygon ar kitose populiariose blokų grandinės platformose.
Kaip veikia NFT? Technologinis veikimo principas
NFT sukuriami naudojant išmaniųjų sutarčių (smart contracts) technologiją, kuri automatiškai kontroliuoja sandorio sąlygas blokų grandinėje be žmogaus įsikišimo. Kuriant NFT, menininkas ar kūrėjas įkelia skaitmeninį objektą į specialią platformą (pvz., OpenSea, Rarible) ir išleidžia skaitmeninį žetoną, susietą su konkrečiu objektu.
- Kiekvienas NFT turi vienareikšmį identifikatorių, kuris neleidžia dvigubinti ar klaidingai identifikuoti nuosavybės.
- NFT savininkas gali perleisti savo žetoną kitam naudotojui – taip perkeliama nuosavybė.
- Kiekvieną kartą parduodant arba perduodant žetoną, blokų grandinėje automatiškai įrašoma nuosavybės kaita.
- Dalį sandorio vertės galima automatiškai grąžinti kūrėjui kaip honorarą (angl. royalties).
Kur saugomi skaitmeniniai failai?
Dažniausiai pats skaitmeninis failas (pvz., paveikslėlis ar vaizdo įrašas) nesaugomas pačioje blokų grandinėje, nes tai per brangu ir neefektyvu. Blokų grandinėje laikomos tik nuorodos (pavyzdžiui, IPFS ar kitos decentralizuotos saugyklos adresai) ir susiję meta duomenys. Dėl šios priežasties itin svarbu rinktis patikimas platformas ir išsiaiškinti, kaip užtikrinama failų apsauga ilguoju laikotarpiu.
Kur ir kam naudojami NFT?
Skaitmeninis menas ir kolekcionavimas
Bene didžiausią žinomumą NFT pelnė skaitmeninio meno srityje. Bitcoin laikotarpiu menininkai ir kolekcionieriai sunkiai galėjo užtikrinti skaitmeninio turinio autentiškumą ir nuosavybę. NFT technologija leido sukurti infrastruktūrą, kur menininkai gali tiesiogiai parduoti savo darbus, o kolekcionieriai – įsigyti ir patikrinti autentiškumą bei nuosavybę.
Garsiausias pavyzdys – Beeple kūrinys „Everydays: The First 5000 Days“, parduotas už daugiau nei 69 milijonus dolerių aukcione. Žymios NFT kolekcijos: CryptoPunks, Bored Ape Yacht Club, World of Women ir kt.
Muzika, video ir virtualūs žaidimai
Muzikos ir vaizdo turinio kūrėjai taip pat aktyviai naudojasi NFT galimybėmis. Muzikantai per NFT gali tiesiogiai parduoti įrašus gerbėjams, rengti unikalius koncertų įrašų aukcionus ar kurti riboto tiražo skaitmeninius albumus. Vaizdo žaidimų pasaulyje NFT dažnai naudojami kaip unikalūs žaidimo objektai – ginklai, apranga, veikėjai ar sklypai virtualiose erdvėse.
Sportas ir realaus pasaulio objektai
Sporto industrijoje populiarėja NFT žetonai, susiję su garsiais momentais (NBA Top Shot), žaidėjų kortelėmis ar net bilietais į renginius. Inovatyvūs projektai siūlo NFT, susietus su materialiais objektais – meno kūriniais, nekilnojamuoju turtu ar prekių ženklais, todėl jų naudojimo galimybės nuolat plečiasi.
Kokie yra NFT privalumai ir iššūkiai?
Privalumai
- Akivaizdi nuosavybė: kiekvienas NFT aiškiai nurodo, kas yra dabartinis savininkas.
- Autoriaus pajamos: kūrėjai gali gauti honorarą nuo kiekvieno perpardavimo automatiškai.
- Atrakinama naujų rinkų: decentralizuoti mainai ir platformos leidžia nediskriminuojamai dalyvauti viso pasaulio vartotojams.
- Išmanusis sutarčių pritaikymas: galima įgyvendinti sudėtingas taisykles – riboti kiekį, nustatyti pardavimo sąlygas, stipendijas ir kt.
Pagrindiniai iššūkiai ir rizikos
- Kibernetiniai pavojai ir apgavystės: dėl rinkos naujumo ir decentralizacijos dažni sukčiavimai, duomenų vagystės, netikrų NFT kūrimas.
- Autorinės teisės: NFT įsigijimas nebūtinai reiškia, kad pirkėjas tampa autorių teisių savininku.
- Ekologinis pėdsakas: kai kurios blokų grandinės (ypač Proof-of-Work) naudoja daug elektros energijos.
- Teisinis reguliavimas: daugelyje šalių NFT teisinis statusas vis dar nėra aiškiai apibrėžtas, todėl kyla papildomų nuosavybės, apmokestinimo ir vartotojų teisių klausimų.
Dažniausi NFT mitai ir jų paneigimas
- MITAS: „NFT reiškia, kad nuosavybė priklauso tik man.“ PANEIGIMAS: Dažnai NFT įsigijimas suteikia teisę valdyti žetoną, bet ne autorių teises pats kūrinys lieka kurėjo nuosavybė, nebent aiškiai nurodyta kitaip.
- MITAS: „Galiu paprasčiausiai nusikopijuoti paveikslėlį ir turėti tą patį.“ PANEIGIMAS: Nors failo kopiją gali turėti kas tik nori, autentiškas NFT – tik vienas, jį įrodo blokų grandinės įrašai.
- MITAS: „NFT perkėlimas visada saugus.“ PANEIGIMAS: NFT pervedimai, kaip ir kitų kriptoturtų operacijos, yra negrįžtamos: pametus slaptažodį ar pasinaudojus apgavyste susigrąžinti NFT praktiškai neįmanoma.
- MITAS: „NFT investicijos visada pelningos.“ PANEIGIMAS: NFT rinkoje kaina itin svyruoja, investavimas susijęs su didžiule rizika, kainos smarkiai keičiasi priklausomai nuo paklausos ir rinkos nuotaikų.
Naudingi patarimai saugiam ir atsakingam NFT naudojimui
- Visuomet atidžiai tikrinkite platformas, kuriose ketinate įsigyti ar kurti NFT, rinkitės tik žinomas ir saugias paslaugas.
- Prieš pirkdami NFT domėkitės apie kūrinio kilmę, autoriaus teises ir sudarytų sutarčių sąlygas.
- Laikykite savo kriptografiinius raktus ir slaptažodžius saugiai, nenaudokite viešų prietaisų ir gerai žinomų slaptažodžių.
- Nespekuliuokite NFT, remdamiesi tik „greito pelno“ reklama – įvertinkite galimą riziką.
- Stebėkite, kaip keičiasi teisinė NFT aplinka jūsų šalyje ir pasaulyje – nauji reguliavimo pokyčiai gali įtakoti jūsų teises.
NFT ateitis: tendencijos ir galimi pokyčiai
NFT rinkos vystymasis priklausys nuo tolesnių technologinių ir teisinės aplinkos pokyčių. Naujovės, tokios kaip „Soulbound Token“ (surišti NFT asmeniui), NFT pritaikymas medicinoje (pvz., autentifikuojant duomenis apie klinikinius tyrimus), autentiškumo tikrinimas tiekimo grandinėse, dar tik pradeda skverbtis į kitas sritis.
Tačiau svarbu suvokti, kad NFT nėra vien tik spekuliacinis įrankis. Net jei NFT rinkos kainos stabilizuosis ar sumažės, unikalių skaitmeninių objektų autentifikavimas ir decentralizuotos nuosavybės perdavimo galimybės išliks aktualios tiek verslui, tiek kūrėjams, tiek vartotojams.
Išvados
NFT – tai inovatyvus būdas žymėti, perleisti ir patikrinti skaitmeninių (o vis dažniau ir fizinių) objektų nuosavybę, remiantis blokų grandinės technologija. Nors ši sritis vis dar vystosi ir susiduria su iššūkiais – teisiniais, techniniais ir etiniais – šios technologijos potencialas keisti skaitmeninę ekonomiką ir turto valdymą yra didelis. Prieš žengiant į NFT pasaulį svarbu išsamiai išstudijuoti rinkos ypatybes, laikytis saugumo ir atsakomybės principų, o investuojant į NFT – nepamiršti susijusios rizikos. NFT šiandien jau daugiau nei mada ar spekuliacinių istorijų šaltinis – tai nauja, dinamiška ir nuolat auganti skaitmeninės kultūros, meno ir net verslo dalis.