Senovės Graikija, viena iš įtakingiausių ir plačiausiai nagrinėjamų istorijos civilizacijų, užima ypatingą vietą pasaulio kultūros, mokslo, filosofijos ir politikos raidoje. Ne tik istoriniai šaltiniai, bet ir dabartinė mokslinė bendruomenė nuolat grįžta prie klausimo: kaip tiksliai buvo vadinama ši civilizacija, kokius terminus naudojo patys senovės graikai ir kaip kito šios teritorijos, žmonių ar kultūros pavadinimai per šimtmečius? Šiame straipsnyje išsamiai aptariame, kaip buvo ir yra vadinama Senovės Graikija, pagrindinius terminus, jų kilmę bei paveldą šiuolaikiniame pasaulyje.
Kaip senovės graikai vadino savo šalį?
Terminų įvairovė
Kasdienėje kalboje „Senovės Graikija“ dažnai naudojama kaip visą apimantis apibūdinimas, tačiau šis terminas yra šiuolaikinis ir smarkiai supaprastintas. Patys senovės graikai savo šalį ir save vadino kitaip. Pagrindinis terminas, vartotas jų pačių, buvo Hellas (graikiškai – Ἑλλάς, Hellas), o patys save jie vadino helenais (Ἕλληνες, Hellēnes).
Be to, Senovės Graikijos teritorijoje gyveno daug atskirų miestų-valstybių (pvz., Atėnai, Sparta, Korintas), kurių gyventojai, savęs tapatinimui, dažniausiai pirmiausia paminėdavo gimtojo miesto pavadinimą. Tačiau bendras visų šių miestų-valstybių gyventojų „tautinis“ pavadinimas buvo helenai, o šalies – Hellada.
Termino „Graikija“ atsiradimas
Terminas „Graikija“ (lotyniškai – Graecia) yra kilęs iš romėnų. Senovės Roma, susidūrusi su pietų Italijoje įsikūrusiais graikų kolonistais, tuos gyventojus vadino „graikais“ (Graeci) – pagal vienos iš genčių pavadinimą. Šis romėniškas terminas, po Romos imperijos iškilimo, paplito po visą Europą, o vėliau ir pasaulį, užgoždamas originalų helenų pavadinimą.
Pavadinimų įvairovė įvairiose kalbose
- Graikų kalboje: Ἑλλάς (Hellas, Hellada), retkarčiais Ἑλλάδα (Hellada) – taip save vadina ir šiuolaikiniai graikai.
- Lotyniškai: Graecia – iš čia ir daugumos Europos kalbų pavadinimai.
- Senovinėje Persų imperijoje: Javan arba Yunan (atsižvelgiant į Jonijos pakrantės graikus, gyvenusius šalia Mažosios Azijos), iš čia ir kai kuriose rytinėse kalbose iki šiol graikus vadina „yunan“.
- Kitose kalbose: įvairūs variantai, pavyzdžiui, Prancūzijoje – Grèce, Anglijoje – Greece, Vokietijoje – Griechenland.
Senovės Graikijos teritorija ir jos įvairūs pavadinimai
Geografinė įvairovių samprata
Verta paminėti, kad šiandienos požiūris į Senovės Graikijos teritoriją gerokai skiriasi nuo istorinės realybės. Senovės Graikija apėmė ne tik šiuolaikinę Graikijos valstybės teritoriją, bet ir salas (Kreta, Rodo sala, Kykladų ir Jonijos salos), Mažosios Azijos vakarines pakrantes (dalis dabartinės Turkijos), Pietų Italijos ir Sicilijos pakrantes, kolonijas Šiaurės Afrikoje, Juodosios jūros pakrantėse.
Pavadinimai, naudojami tuometiniuose šaltiniuose, dažnai buvo vietinėmis kalbomis, priklausomai nuo kolonijos ar miesto-valstybės. Pavyzdžiui, Magna Graecia – senovinis terminas, žymintis graikų gyventas Pietų Italijos teritorijas.
Miestų-valstybių tapatybė
Graikijos civilizacija neturėjo vieningos valstybės, todėl ir aiškaus bendro šalies pavadinimo regiono mastu egzistavo ne visada. Kiekviena polis (miestas-valstybė), toks kaip Atėnai, Sparta ar Tebai, turėjo savo pavadinimą ir dažnai atsiskyrusią politinę tapatybę, tačiau bendrąją kultūrinę tapatybę suprato kaip „helenų“.
Antikinė savimonė: Helenai ir hellenizmas
Atsisakyti stereotipo, kad Senovės Graikijos žmones galima aiškiai suvokti kaip vieningą tautą ar valstybę, yra svarbu. Bendrąja prasme buvo plėtojama „helenizmo“ tapatybė – tai susiję su dalyvavimu bendruose religiniuose renginiuose (pvz., olimpinės žaidynės), bendros kalbos – helenų ir įvairių tarmių – vartojimu, bendrų legendų (pvz., apie Heraklį, Odisėją, Trojos karą) žinojimu. Taigi „helenai“ reiškė priklausymą ne politinei, o kultūrinei ir kalbinei bendruomenei.
Helenizmo plėtra ir pavadinimų sklaida
Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų IV a. pr. Kr. helenų kultūra paplito nuo Viduržemio iki Indo upės slėnio, ir helenizmas tapo dominuojančiu kultūriniu fenomenu Rytų Viduržemio regione. Tuo laikotarpiu plėtėsi ir įvairių pavadinimų helenų civilizacijai vartojimas – kai kuriose vietose jas vadino „helenais“, kitur liko vietiniai ar romėniški variantai.
Mitai ir faktai apie Senovės Graikijos pavadinimus
Ar „graikai“ patys save taip vadino?
Itin svarbu pabrėžti, kad Senovės Graikijos žmonės savęs niekada nevadino „graikais“ – šis terminas buvo svetimšalių (ypač romėnų) duotas pavadinimas. Tai dažnai sukelia painiavą mokiniams ar istorijos mėgėjams. Tik Mažosios Azijos pakrantės jonėnus kai kurie pašaliniai iš tiesų taip apibūdino, bet šis pavadinimas neapėmė visų helenų bendruomenių.
Skirtingi antikiniai identitetai
- Helenai – bendras kultūrinis, kalbinis apibrėžimas.
- Spartietis, atėnietis, tebietis – miesto-valstybės identitetai domesticiniame kontekste.
- Graeci (graikai) – romėnų vartotas pavadinimas, išplitęs po Romos imperijos laikotarpio.
Senovės Graikijos pavadinimų paveldas šiandien
Šiuolaikinė Graikija ir jos pavadinimas
Šiuolaikiniai graikai savo šalį tebevadina Hellada, o save – helenais. Oficialus šalies pavadinimas yra „Hellenic Republic“ (Ελληνική Δημοκρατία). Dauguma Vakarų valstybių, remdamosi lotyniška tradicija, vartoja Graikijos arba Graecia atmainas (pvz., angl. Greece, pranc. Grèce).
Pavadinimų reikšmė tarptautiniuose ryšiuose
Graikijos pavadinimai turi reikšmę diplomatijoje, istorijoje, archeologijoje ir net šiuolaikinėje politikoje. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų dokumentuose šalis figūruoja abiem pavadinimais – tiek kaip Greece, tiek kaip Hellenic Republic. Tokiu būdu išlaikomas istorinis tęstinumas ir kultūrinė savastis.
Įdomūs faktai apie helenų ir graikų pavadinimų eigą
- Persijos imperijoje gyvenę graikai buvo vadinami „Yunan“ – ši vartosena paplitusi kai kuriose Vidurio Rytų ir Pietų Azijos kalbose dar ir šiandien.
- Senovės Graikijoje, prieš helenams įsitvirtinant kaip bendram tautos pavadinimui, vartoti ir kiti pavadinimai, pvz., „achajai“, „jonai“, „dorėnai“ pagal gentis.
- Terminas „helenizmas“ šiuolaikinėje istorijos mokslų literatūroje reiškia ir Helenų pasaulio ekspansiją, ir kultūrinį palikimą už tradicinės Graikijos ribų.
Kodėl svarbu žinoti tikruosius Senovės Graikijos pavadinimus?
Kultūrinio suvokimo svarba
Teisingai suprasti, kaip patys senovės gyventojai save įvardijo, padeda tiksliau atskleisti jų tapatybę, kultūrinius skirtumus bei savimonės raidą. Tai ne tik lingvistinė arba istorijos detalė – tai atveria gilesnį suvokimą apie tautų, civilizacijų kontaktus, savęs ir svetimųjų apibrėžimus politikoje, kariuomenėje, mene ar religijoje.
Mokslinė tikslumo reikšmė
Nagrinėjant antikinius šaltinius, tyrinėtojai, istorikai ar archeologai privalo remtis autentiškais pavadinimais, laikytis konteksto ir nevartoti šiuolaikinių supaprastintų apibūdinimų. Tai ypač svarbu norint išvengti mitų ar netikslumų, kurie įsišaknija kasdienėje kalboje arba švietimo procesuose.
Išvados ir rekomendacijos
Senovės Graikija istoriškai vadinta „Hellada“, o jos gyventojai save įvardijo kaip helenai. Pavadinimas „Graikija“ kilo iš lotynų kalbos ir buvo plačiai paplitintas romėnų dėka. Šiuolaikinėje Europoje vartojami terminai dažniausiai kilę iš senovinės romėnų vartosenos, tačiau originalus pavadinimas (Hellas) iki šiol gyvas graikų tautos tapatybėje.
Norint tiksliai atskleisti Senovės Graikijos istoriją, svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą, vietinius pavadinimus ir šaltinių vartoseną. Svarbu prisiminti, kad „Senovės Graikija“ nėra vienalytė politinė ar geografinė visuma, o sudėtinga miestų-valstybių, genčių ir kultūrų mozaika, kurios paveldas ir šiandien daro didžiulę įtaką pasaulio kultūrai, mokslui ir politikai.