Aloe vera – tai augalas, kuris ne tik papuoš jūsų namus savo išraiškingais ilgais lapais, bet ir pravers kaip natūrali pirmosios pagalbos priemonė. Šis sukulentas vertinamas ne tik dėl grožio – jo lapuose esančios želė pasižymi raminančiomis savybėmis ir gali būti naudinga prižiūrint nedideles nudegimų ar įdrėskimų vietas.
Vieta ir aplinka
Augalas geriausiai jaučiasi kambario temperatūroje tarp 13 ir 29 laipsnių šilumos. Daug kas mano, kad daugiau saulės – geriau, tačiau tiesioginiai vidurdienio ar popietės saulės spinduliai gali nudeginti lapus. Ideali vieta – šviesi palangė, orientuota į pietus arba vakarus, kur didžiąją dienos dalį sklando išsklaidyta šviesa. Jei lapai įgauna gelsvą ar rausvą atspalvį arba atsiranda juodų dėmių, tai ženklas, kad šviesos per daug – perkelkite vazoną į dalinį pavėsį.
Labai svarbu pasirūpinti, kad alavijas būtų pasiekiamas tik suaugusiesiems – augalo lapų kraštuose esantis baltas skystis gali būti kenksmingas katėms ar šunims, jei jie jo priryja. Pačiame gelio viduje esanti želė nėra toksiška, tačiau kraštuose esantis lateksas augintiniams gali sukelti nemalonius simptomus.
Pasirinkite tinkamą žemę
Sodinant alaviją – kaip ir kitus sukulentus – labai svarbu rinktis lengvą, laidžią vandeniui žemių mišinį. Geriausia naudoti specialų kaktusams ar sukulentams skirtą substratą, kuris yra purus ir stambus, nes vandens užsilaikymas šaknims kenkia.
Laistymo ypatumai
Dažniausia alavijų augintojų klaida – per dažnas laistymas. Pavasarį ir vasarą laistykite tik tada, kai dirvos paviršius išdžiūsta maždaug per centimetrą – dažniausiai užtenka kartą per dvi savaites. Rudens ir žiemos mėnesiais užteks ir vieno laistymo per mėnesį. Perlaistymas atpažįstamas iš rudų ar suglebusių lapų bei juodų dėmelių. Jei pastebėjote šiuos požymius, laistymą nutraukite, kol dirva visiškai išdžius.
Nesilaistytas alavijas atrodo susiraukšlėjęs, lapai susitraukia tarsi džiūstantys vaisiai – tokiu atveju gausiai paliekite, kol vanduo pasirodys vazonėlio apačioje, ir jau po poros dienų augalas atgaus išvaizdą.
Tręšimo tvarka
Trąšų alavijui reikia labai mažai – pakanka kartą pavasarį ir kartą vasarą, naudojant sukulentams ar paprastiems kambariniams augalams skirtas subalansuotas trąšas.
Populiariausios rūšys ir jų pasirinkimas
Alavijų šeimai priklauso daugiau nei pusė tūkstančio augalų, tačiau auginimui namuose tinka tik keletas nedidelių rūšių. Jas lengva prižiūrėti, jos užauga kompaktiškos ir tinka ir pradedantiesiems, ir patyrusiems augintojams.
Dažniausiai pasitaikančios problemos
Nors alavijas atsparus kenkėjams, retais atvejais namuose pasireiškia erkių ar grybų antplūdis. Pavieniai kenkėjai pašalinami vatos tamponu, pamirkytu alkoholyje. Būtina stebėti, ar ant lapų ir stiebų neatsiranda storėjimų ar kitokių auglių – jie gali rodyti alavijų erkučių buvimą. Tokius auglius reikia aštriu peiliuku pašalinti.
Taip pat stebėkite, ar neatsirado grybinės infekcijos požymių – baltų ar pilkų kamuoliukų, neįprastų dėmių. Reguliariai apžiūrėkite augalą ir laiku reaguokite.
Kaip padauginti alaviją
Alavijo dauginimas nereikalauja daug pastangų. Dažniausiai subrendęs augalas pats išleidžia jauniklius – taip vadinamas atžalas. Leiskite atžalai paaugti, kol ji bus maždaug trečdalio iki pusės pagrindinio augalo dydžio. Tuomet kruopščiai ištraukite visą augalą iš vazono ir atskirkite atžalą kuo arčiau pagrindo.
Jei atžala turi šakneles, įkurdinkite ją naujame vazonėlyje. Jei šaknų kol kas nėra – atpjautą atžalą palikite pusdieniui pavėsyje ant laikraščio, kad pjūvio vietoje susiformuotų apsauginė plėvelė, ir tik tada sodinkite į žemę.
Priežiūros patarimai ir dažnos problemos
- Jei norite naudoti alavijo lapų želę, atsargiai nupjaukite dalį lapo ir praplėškite jį per pusę – gelsva želė iš vidaus tinka nudegimų ar smulkių odos pažeidimų priežiūrai. Pastebėkite, kad nupjauta lapo vieta vėl neužaugs, todėl norėdami išlaikyti estetiką, nepersistenkite kerpami.
- Ruduoja ar suglebę lapai – tikėtina, kad augalas gauna per daug drėgmės. Papildomai patikrinkite, ar nėra baltų ar miltuotų apnašų – tai galimi grybiniai susirgimai.
- Nežydi? Alavijai patalpose žydi retai, ypač jei jie jaunesni nei ketverių metų. Norint, kad pasirodytų spalvingi žiedai, reikalingi dideli temperatūros pokyčiai ir gerokai stipresnė saulė, nei gali pasiūlyti kambarys.
