Kai jūsų partneris, draugas ar šeimos narys kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo (PTSD), tai daro įtaką ir jums. PTSD nėra lengva gyventi, ir tai gali stipriai paveikti santykius bei šeimos gyvenimą. Jums gali būti sunku suprasti mylimo žmogaus elgesį – kodėl jis tampa mažiau dėmesingas ir labiau nepastovus. Galite jaustis taip, lyg vaikščiotumėte ant kiaušinių lukštų arba gyventumėte su nepažįstamuoju. Taip pat gali tekti prisiimti didesnę dalį namų ruošos darbų ir susidurti su nusivylimu, kai mylimasis neatsiveria. PTSD simptomai gali netgi sukelti darbo praradimą, piktnaudžiavimą medžiagomis ir kitas problemas, kurios veikia visą šeimą.
Sunku nepriimti PTSD simptomų asmeniškai, tačiau svarbu prisiminti, kad žmogus su PTSD gali ne visada kontroliuoti savo elgesį. Jūsų mylimojo nervų sistema yra „įstrigusi“ nuolatinio budrumo būsenoje, todėl jie nuolat jaučiasi pažeidžiami ir nesaugūs arba priversti vėl ir vėl išgyventi traumą. Tai gali sukelti pyktį, dirglumą, depresiją, nepasitikėjimą ir kitus PTSD simptomus, kurių jūsų mylimasis negali tiesiog išjungti.
Tačiau su tinkama jūsų ir kitų šeimos narių bei draugų pagalba jūsų mylimojo nervų sistema gali „išlaisvėti“. Naudodamiesi šiais patarimais, galite padėti jiems pagaliau atsikratyti traumos ir leisti jūsų gyvenimui kartu grįžti į normalias vėžes.
Kaip padėti žmogui su PTSD: suteikite socialinę paramą
Žmonės su PTSD dažnai atsiriboja nuo šeimos ir draugų. Jie gali jaustis gėdingai, nenorėti apsunkinti kitų arba manyti, kad kiti jų nesupras. Nors svarbu gerbti jūsų mylimojo ribas, jūsų komfortas ir parama gali padėti jiems įveikti bejėgiškumo, sielvarto ir nevilties jausmus. Tiesą sakant, traumų ekspertai mano, kad tiesioginis kitų žmonių palaikymas yra svarbiausias veiksnys, padedantis atsigauti nuo PTSD.
Sunku žinoti, kaip geriausiai parodyti meilę ir palaikymą žmogui su PTSD. Negalite priversti mylimojo pasveikti, tačiau galite atlikti svarbų vaidmenį gijimo procese tiesiog praleisdami laiką kartu.
Nespauskite mylimojo kalbėti. Žmonėms su PTSD gali būti labai sunku kalbėti apie savo traumas. Kai kuriems tai gali net pabloginti savijautą. Vietoj to, leiskite jiems žinoti, kad esate pasirengę klausytis, kai jie nori kalbėti, arba tiesiog būti šalia, kai jie nenori. Komfortas žmogui su PTSD kyla iš jausmo, kad jie yra įtraukti ir priimti jūsų, o ne būtinai iš pokalbio.
Darykite „normalius“ dalykus su savo mylimuoju, kurie neturi nieko bendra su PTSD ar trauminiu įvykiu. Skatinkite savo mylimąjį susitikti su draugais, užsiimti hobiais, kurie teikia malonumą, ir dalyvauti ritmiškame sporte, pavyzdžiui, vaikščiojime, bėgime, plaukime ar laipiojime uolomis. Eikite kartu į sporto užsiėmimus, šokius ar suplanuokite reguliarius pietus su draugais ir šeima.
Leiskite savo mylimajam vesti. Kiekvienas žmogus su PTSD yra skirtingas, tačiau dauguma žmonių instinktyviai žino, kas leidžia jiems jaustis ramiai ir saugiai. Sekite savo mylimojo nurodymus, kaip geriausiai suteikti paramą ir draugystę.
Valdykite savo stresą. Kuo ramiau, atsipalaidavę ir susikoncentravę esate, tuo geriau galėsite padėti savo mylimajam.
Būkite kantrūs. Atsigavimas yra procesas, kuriam reikia laiko ir dažnai susiduriama su nesėkmėmis. Svarbu išlikti pozityviems ir palaikyti savo mylimąjį.
Išsilavinkite apie PTSD. Kuo daugiau žinosite apie simptomus, pasekmes ir gydymo galimybes, tuo geriau būsite pasirengę padėti savo mylimajam, suprasti, ką jie išgyvena, ir išlaikyti perspektyvą.
Priimkite (ir tikėkitės) mišrių jausmų. Kai einate per emocinį chaosą, būkite pasirengę sudėtingam jausmų mišiniui – kai kurių iš jų niekada nenorėsite pripažinti. Tiesiog prisiminkite, kad turėdami neigiamų jausmų savo šeimos nariui, tai nereiškia, kad jų nemylite.
Kaip būti geru klausytoju
Nors neturėtumėte spausti žmogaus su PTSD kalbėti, jei jie nusprendžia dalintis, stenkitės klausytis be lūkesčių ar vertinimų. Parodykite, kad jums rūpi, bet nesijaudinkite dėl patarimų teikimo. Būtent dėmesingas klausymasis yra naudingas jūsų mylimajam, o ne tai, ką sakote.
Žmogui su PTSD gali reikėti kalbėti apie traumą vėl ir vėl. Tai yra gijimo proceso dalis, todėl venkite pagundos sakyti mylimajam nustoti grįžti prie praeities ir judėti pirmyn. Vietoj to, pasiūlykite kalbėti tiek kartų, kiek jiems reikia.
Kai kurie dalykai, kuriuos jums pasakoja jūsų mylimasis, gali būti labai sunku klausytis. Gerai nemėgti to, ką girdite, bet svarbu gerbti jų jausmus ir reakcijas. Jei atrodysite nepritariantys, siaubingi ar teisiantys, jie greičiausiai daugiau neatsivers jums.
Komunikacijos klaidos, kurių reikia vengti
Nedarykite:
- Nesiūlykite lengvų atsakymų ar nepasakykite, kad viskas bus gerai.
- Nutraukite savo mylimąjį, kai jie kalba apie savo jausmus ar baimes.
- Nesiūlykite nepageidaujamų patarimų ar nesakykite, ką jie „turėtų“ daryti.
- Nekaltinkite visų savo santykių ar šeimos problemų dėl mylimojo PTSD.
- Neatmeskite, nesumažinkite ar neigkite mylimojo trauminės patirties.
- Neskelbkite ultimatumų ar nekelkite grasinimų ar reikalavimų.
- Nepaverskite savo mylimojo silpnu, nes jie nesusitvarko taip gerai, kaip kiti.
- Nesakykite savo mylimajam, kad jie buvo laimingi, nes nebuvo blogiau.
- Nepasakokite savo asmeninės patirties ar jausmų.
Kaip atkurti pasitikėjimą ir saugumą
Trauma pakeičia žmogaus požiūrį į pasaulį, paversdama jį nuolat pavojinga ir bauginančia vieta. Ji taip pat pažeidžia žmonių gebėjimą pasitikėti kitais ir savimi. Jei galite atkurti mylimojo saugumo jausmą, tai prisidės prie jų atsigavimo.
Parodykite savo įsipareigojimą santykiams. Leiskite mylimajam žinoti, kad esate čia ilgam laikui, kad jie jaustųsi mylimi ir palaikomi.
Sukurkite rutiną. Struktūra ir nuspėjami tvarkaraščiai gali atkurti stabilumo ir saugumo jausmą žmonėms su PTSD, tiek suaugusiems, tiek vaikams. Rutinos kūrimas gali apimti, pavyzdžiui, mylimojo įtraukimą į maisto prekių pirkimą ar namų ruošą, reguliarių valgymo laikų palaikymą arba tiesiog „buvimą“ šalia žmogaus.
Mažinkite stresą namuose. Stenkitės užtikrinti, kad jūsų mylimasis turėtų erdvės ir laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
Kalbėkite apie ateitį ir kurkite planus. Tai gali padėti kovoti su dažnu jausmu tarp žmonių su PTSD, kad jų ateitis yra ribota.
Laikykitės savo pažadų. Padėkite atkurti pasitikėjimą parodydami, kad esate patikimi. Būkite nuoseklūs ir laikykitės to, ką sakote, kad padarysite.
Pabrėžkite mylimojo stiprybes. Pasakykite mylimajam, kad tikite jų gebėjimu atsigauti, ir pabrėžkite visas jų teigiamas savybes ir sėkmes.
Ieškokite būdų, kaip suteikti savo mylimajam daugiau galimybių. Užuot darę už juos tai, ką jie gali padaryti patys, geriau stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir savęs pasitikėjimą, suteikiant daugiau pasirinkimų ir kontrolės.
Kaip numatyti ir valdyti trigerius
Trigeris yra bet kas – žmogus, vieta, daiktas ar situacija, kuri primena jūsų mylimajam traumą ir sukelia PTSD simptomą, pvz., prisiminimą. Kartais trigeriai yra akivaizdūs. Pavyzdžiui, karo veteranas gali būti sujaudintas, matydamas savo kovos draugus arba girdėdamas garsus, kurie primena šūvius. Kiti gali užtrukti, kol bus identifikuoti ir suprasti, pvz., girdint dainą, kuri grojo, kai įvyko trauminis įvykis, todėl dabar ta daina ar net kitos to paties muzikinio žanro dainos tampa trigeriais. Panašiai trigeriai neturi būti išoriniai. Vidiniai jausmai ir pojūčiai taip pat gali sukelti PTSD simptomus.
Dažni išoriniai PTSD trigeriai
- Vaizdai, garsai ar kvapai, susiję su trauma.
- Žmonės, vietos ar daiktai, primenantys traumą.
- Reikšmingos datos ar laikai, pvz., sukaktuvės ar tam tikras dienos laikas.
- Gamta (tam tikros oro sąlygos, sezonai ir kt.).
- Pokalbiai ar žiniasklaidos pranešimai apie traumas ar neigiamus įvykius.
- Situacijos, kurios jaučiasi kaip spąstai (užstrigimas eisme, gydytojo kabinete, minioje).
- Santykių, šeimos, mokyklos, darbo ar pinigų spaudimas ar ginčai.
- Laidotuvės, ligoninės ar medicininis gydymas.
Dažni vidiniai PTSD trigeriai
- Fizinis diskomfortas, pvz., alkis, troškulys, nuovargis, liga ir seksualinis nusivylimas.
- Bet koks kūno pojūtis, primenantis traumą, įskaitant skausmą, senas žaizdas ir randus, ar panašią traumą.
- Stiprios emocijos, ypač bejėgiškumo, nekontroliuojamumo ar įstrigimo jausmas.
- Jausmai šeimos nariams, įskaitant mišrius meilės, pažeidžiamumo ir pasipiktinimo jausmus.
Kalbėjimas su mylimuoju apie PTSD trigerius
Prašykite savo mylimojo apie dalykus, kuriuos jie anksčiau darė, kad atsakytų į trigerį, kuris, atrodo, padėjo (taip pat ir dalykus, kurie nepadėjo). Tada sukurkite bendrą planą, kaip reaguosite ateityje.
Nuspręskite su savo mylimuoju, kaip turėtumėte reaguoti, kai jie turi košmarą, prisiminimą ar panikos priepuolį. Turėdami planą, situacija bus mažiau bauginanti abiem. Taip pat būsite daug geresnėje padėtyje, kad padėtumėte mylimajam nusiraminti.
Kaip padėti žmogui, turinčiam prisiminimą ar panikos priepuolį
Prisiminimo metu žmonės dažnai jaučia atsiskyrimo jausmą, tarsi jie būtų atsiskyrę nuo savo kūno. Viskas, ką galite padaryti, kad „įžemintumėte“ juos, padės.
- Pasakykite savo mylimajam, kad jie turi prisiminimą ir kad nors tai jaučiasi tikra, įvykis iš tikrųjų nevyksta vėl.
- Padėkite jiems prisiminti savo aplinką (pavyzdžiui, paprašykite jų apsidairyti kambaryje ir garsiai apibūdinti, ką jie mato).
- Skatinkite juos giliai, lėtai kvėpuoti (hiperventiliacija padidins panikos jausmą).
- Venkite staigių judesių ar bet ko, kas gali juos išgąsdinti.
- Klauskite prieš juos liesdami. Liesdami ar apkabindami žmogų galite priversti juos jaustis įstrigusiais, o tai gali sukelti didesnį susijaudinimą ir net smurtą.
Kaip tvarkytis su nepastovumu ir pykčiu
PTSD gali sukelti sunkumų valdant emocijas ir impulsus. Jūsų mylimajame tai gali pasireikšti kaip didelis dirglumas, nuotaikos svyravimai ar pykčio protrūkiai.
Žmonės, kenčiantys nuo PTSD, gyvena nuolatinėje fizinio ir emocinio streso būsenoje. Kadangi jie paprastai turi miego problemų, tai reiškia, kad jie nuolat yra pavargę, įsitempę ir fiziškai išsekę – tai padidina tikimybę, kad jie per daug reaguos į kasdienius stresorius.
Daugeliui žmonių su PTSD pyktis taip pat gali būti kitų jausmų, pavyzdžiui, sielvarto, bejėgiškumo ar kaltės, maskavimas. Pyktis leidžia jiems jaustis galingais, o ne silpnais ir pažeidžiamais. Kiti bando slopinti savo pyktį, kol jis netikėtai prasiveržia.
Stebėkite ženklus, kad jūsų mylimasis pyksta, pvz., suspaustą žandikaulį ar kumščius, garsesnį kalbėjimą ar susijaudinimą. Imkitės veiksmų, kad išsklaidytumėte situaciją, kai tik pastebite pirmuosius įspėjamuosius ženklus.
Stenkitės išlikti ramūs. Emocinio protrūkio metu stenkitės išlikti ramūs. Tai parodys jūsų mylimajam, kad esate „saugūs“, ir neleis situacijai eskaluotis.
Suteikite žmogui erdvės. Venkite sutelkti ar sugriebti žmogų. Tai gali priversti traumuotą žmogų jaustis grėsmingu.
Klauskite, kaip galite padėti. Pavyzdžiui: „Ką galiu padaryti, kad jums padėčiau dabar?“ Taip pat galite pasiūlyti pertrauką ar pakeisti aplinką.
Pirmiausia rūpinkitės saugumu. Jei žmogus tampa vis labiau susijaudinęs, nepaisant jūsų bandymų jį nuraminti, palikite namus arba užsirakinkite kambaryje. Jei bijote, kad jūsų mylimasis gali pakenkti sau ar kitiems, skambinkite policijai.
Padėkite savo mylimajam valdyti jų pyktį. Pyktis yra normalus, sveikas jausmas, tačiau kai lėtinis, sprogstamasis pyktis tampa nevaldomas, tai gali turėti rimtų pasekmių žmogaus santykiams, sveikatai ir mąstysenai. Jūsų mylimasis gali kontroliuoti pyktį, ištyręs pagrindines problemas ir išmokęs sveikesnių būdų išreikšti savo jausmus.
Kaip palaikyti gydymą
Nors jūsų meilė ir parama yra svarbūs, jie ne visada pakanka. Daugelis traumą patyrusių žmonių reikia profesionalios PTSD terapijos. Tačiau tai gali būti jautri tema. Pagalvokite, kaip jaustumėtės, jei kas nors pasiūlytų, kad jums reikia terapijos.
Palaukite tinkamo laiko išreikšti savo susirūpinimą. Nekalbėkite apie tai, kai ginčijatės ar esate krizės viduryje. Taip pat būkite atsargūs su savo kalba. Venkite bet ko, kas reikštų, kad jūsų mylimasis yra „pamišęs“. Pateikite tai teigiamai, praktiškai: gydymas yra būdas išmokti naujų įgūdžių, kurie gali būti naudojami sprendžiant įvairius PTSD susijusius iššūkius.
Pabrėžkite privalumus. Pavyzdžiui, terapija gali padėti jiems tapti labiau savarankiškais ir valdyti savo gyvenimą. Arba tai gali padėti sumažinti nerimą ir vengimą, kuris trukdo jiems daryti tai, ką jie nori daryti.
Sutelkti dėmesį į konkrečias problemas. Jei jūsų mylimasis užsidaro, kai kalbate apie PTSD ar konsultavimą, sutelkite dėmesį į tai, kaip gydymas gali padėti su konkrečiomis problemomis, pavyzdžiui
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.
