Ar teko stebėtis, kaip lėktuve galima naršyti internete, nors skrendama maždaug 11 kilometrų aukštyje? Skrydžio metu veikiantis belaidis ryšys iš esmės paverčia lėktuvą judančiu „karštuoju tašku“ – tik vietoje įprasto namų maršrutizatoriaus jis remiasi ryšiu su žemėje esančia infrastruktūra arba palydovais orbitoje.
Daugeliui keliautojų poreikis įjungti skrydžio režimą atrodo nelabai patogus, ypač kai reikia dirbti, bendrauti su komanda ar tiesiog užimti vaikus. Būtent todėl lėktuvo „Wi‑Fi“ tapo įprastu pasirinkimu. Tačiau jo veikimas ore skiriasi nuo to, prie ko esame pratę ant žemės.
Kaip veikia belaidis internetas lėktuve
Šiuolaikiniai skrydžių interneto sprendimai dažniausiai remiasi dviem technologijų kryptimis: ryšiu su žeme (per antžemines stotis) arba ryšiu per palydovus. Kuri technologija naudojama, priklauso nuo maršruto, oro linijų pasirinkto tiekėjo ir konkretaus lėktuvo įrangos.
Ryšys su žeme (air-to-ground)
Ryšio su žeme (ATG) principas panašus į mobilųjį internetą telefone, tik šįkart prisijungia ne jūsų įrenginys, o pats lėktuvas. Jo apačioje įrengta antena palaiko ryšį su antžeminiais siųstuvais. Skrendant lėktuvas nuolat „perjungiamas“ tarp artimiausių stočių, kad ryšys nenutrūktų.
Keleiviams tai atrodo paprastai: prisijungiate prie lėktuvo tinklo ir naudojatės internetu (pvz., el. paštu, žinutėmis, darbu su dokumentais, kartais – ir turinio transliavimu). Vis dėlto ši sistema turi aiškų trūkumą: virš atokių vietovių arba virš didelių vandens plotų antžeminių stočių gali nebūti, todėl tokiose kryptyse dažniau pasitelkiami palydovai.
Ryšys per palydovus
Palydovinis sprendimas veikia kitaip: lėktuvas ryšį palaiko su orbitoje esančiais palydovais, o šie susiję su antžeminėmis stotimis, kurios „įleidžia“ signalą į interneto tinklą. Lėktuvo viršuje įrengta antena nukreipta į palydovą, o kelionės metu sistema persijungia prie artimiausio palydovo, kad ryšys išliktų.
Tokio tipo „Wi‑Fi“ gali naudoti skirtingus pralaidumo režimus. Paprastai išskiriami siauresnio ir platesnio pralaidumo sprendimai: abu leidžia prisijungti, tačiau mažesnio pralaidumo ryšys prasčiau tinka vaizdo transliacijoms ar kitiems „sunkiems“ duomenų srautams.
Koks būna interneto greitis skrydžio metu
Nors technologijos sparčiai tobulėja, realus greitis paprastai priklauso nuo konkrečios sistemos ir to, kiek žmonių vienu metu naudojasi ryšiu. Dažnai minimas intervalas – maždaug nuo 32 iki 195 Mbps vienam orlaiviui (bendrai), o ne vienam keleiviui.
Svarbu suprasti, kad visi keleiviai dalinasi tuo pačiu „pyragu“. Kai daug žmonių vienu metu siunčia failus, žiūri vaizdo įrašus ar naršo socialiniuose tinkluose, kiekvienam atitenka mažesnė dalis pralaidumo. Be to, ryšio kokybei gali turėti įtakos ir kiti veiksniai:
- didelis vienu metu prisijungusių keleivių skaičius;
- skrydis virš vietovių, kur ryšio aprėptis retesnė (tiek antžeminė, tiek palydovinė);
- signalo stabilumas dideliame aukštyje ir dideliu greičiu;
- intensyvios oro sąlygos, kurios ypač gali apsunkinti palydovinį ryšį.
Kad ryšys būtų kuo patikimesnis, dalis oro linijų derina skirtingus tiekėjus ar technologijas, priklausomai nuo maršruto ir lėktuvo tipo.
Kaip prisijungti prie interneto lėktuve
Skrydžio metu įprastas telefonų bandymas gaudyti mobiliojo ryšio bokštus dažniausiai nesuteikia stabilaus rezultato – tam trukdo aukštis ir greitis. Todėl praktiškai vienintelis realus būdas būti internete ore yra lėktuvo „Wi‑Fi“.
Prisijungimo eiga dažniausiai būna tokia:
- įjunkite skrydžio režimą;
- įjunkite „Wi‑Fi“ savo įrenginyje;
- tinklų sąraše pasirinkite lėktuvo belaidį tinklą;
- naršyklėje arba prisijungimo lange pasirinkite planą (jei taikoma) ir prisijunkite.
Ar visos oro linijos siūlo „Wi‑Fi“
Ne visada. Dažniausiai apie interneto galimybę pranešama bilieto pirkimo metu, prieš įlaipinimą arba jau salone. Gera žinia ta, kad ryšio kokybė ir paplitimas daugelyje rinkų gerėja: diegiamos naujesnės antenų sistemos, plečiama aprėptis, o dalis bendrovių siekia užtikrinti internetą tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose skrydžiuose.
Ar lėktuvai turi „savo“ „Wi‑Fi“
Kartais oro linijos internetą pristato kaip savo paslaugą ar su savo pavadinimu, bet tai nereiškia, kad lėktuvas turi kažkokį „atskirą“ internetą. Pats orlaivis dažniausiai tik paskirsto ryšį keleiviams salone, o interneto „įėjimas“ gaunamas iš to, kas tuo metu pasiekiama – antžeminių stočių arba palydovų.
Ar internetas lėktuve būna nemokamas
Taisyklės skiriasi. Vienos oro linijos siūlo nemokamą „Wi‑Fi“ (arba nemokamas žinutes), kitos taiko mokestį pagal laiką, skrydį ar pasirinktą planą. Kai kur galima įsigyti ilgesnio laikotarpio (pvz., mėnesio ar metų) interneto planus dažnai skrendantiems keleiviams.
Kainos ir pasiūlymai dažnai keičiasi, nes skrydžių internetas tampa vis labiau įprasta paslauga. Kartais didesnis pralaidumas kainuoja daugiau, o kai kurios bendrovės periodiškai testuoja nemokamo interneto modelius.
Kada verta pirkti lėktuvo „Wi‑Fi“
Jei reikalingas darbas, svarbus susirašinėjimas ar būtinybė būti pasiekiamam, skrydžio internetas dažnai yra vienintelis praktiškas pasirinkimas. Tačiau jei planuojate tik pramoginį naršymą, verta įsivertinti kainą, ypač ilguose skrydžiuose.
Vaizdo transliacijos kartais įmanomos, bet jos gali strigti dėl riboto pralaidumo ir bendro apkrovimo. Patikimesnė strategija – atsisiųsti filmus, serialus ar muziką dar prieš kelionę ir skrydžio metu internetą palikti tik tam, kam jis iš tiesų būtinas.
