Thanatos – senovės graikų religijoje ir mitologijoje – mirties personifikacija. Jis buvo Nyktės (Nakties deivės) sūnus ir Hipno (Miego dievo) brolis. Thanatas pasirodydavo žmonėms tam, kad palydėtų juos į požemių pasaulį, kai Moirų (Likimo deivių) paskirtas jų gyvenimo laikas pasibaigdavo.
Thanatas buvo nugalėtas garsaus kario Heraklio, kai šis, grumdamasis su mirties dievu, išgelbėjo Admeto žmonos Alkestidės gyvybę. Be to, jis buvo pergudrautas Korinto karaliaus Sizifo, kuris norėjo gauti antrą galimybę gyventi.
Šioje mitologinėje figūroje Thanatos dažnai vaizduojamas kaip neišvengiamos mirties simbolis, tačiau tuo pačiu yra žmogaus pastangų kovoti su savo lemtimi alegorija.
