Dobermanų pinčeriai, dažnai vadinami tiesiog dobermanais, išsiskiria ištikimybe, aukštu intelektu, budrumu ir bebaimiu charakteriu. Tai šunys, kryptingai veisti apsaugai, todėl jų prigimtis orientuota į šeimos ir teritorijos saugumą. Nuo namų gynimo iki darbo saugumo tarnybose, policijoje ar kariuomenėje – ši veislė pasižymi natūraliais sarginių šunų gebėjimais ir stipriu lojalumu savo žmonėms.
- 1.Požiūris į agresiją ir elgseną su nepažįstamaisiais
- 2.Charakteris šeimoje ir kasdieniai poreikiai
- 3.Emocinis jautrumas ir išsiskyrimo nerimas
- 4.Socializacijos ir nuoseklaus auklėjimo svarba
- 5.Dobermanų tipai
- 6.Dobermanų charakterio bruožai
- 7.Dobermanų privalumai ir trūkumai
- 7.1Privalumai
- 7.2Trūkumai
- 8.Ar dobermanai tinka šeimai?
- 9.Ar dobermanai gerai sutaria su vaikais?
- 10.Ar dobermanai sutaria su kitais gyvūnais?
- 11.Priežiūros reikalavimai
- 12.Kaip dresuoti dobermaną?
- 13.Kiek priežiūros reikia dobermanui?
- 14.Dobermanų kailio spalvos
- 15.Sveikata ir bendra savijauta
- 16.Kodėl trumpinamos dobermanų ausys?
- 17.Mityba ir maitinimas
- 18.Prevenciniai patarimai sveikatai palaikyti
- 19.Kas yra miniatiūriniai dobermanai?
- 20.Gyvenimo sąlygos
- 21.Įdomūs faktai ir smulkmenos
- 22.Istorija ir kilmė
Požiūris į agresiją ir elgseną su nepažįstamaisiais
Apsauginiai instinktai, kartu su tvirtu sudėjimu ir grėsminga išvaizda, dažnai lemia klaidingą nuomonę, kad dobermanai yra pavojingi. Iš tiesų šie šunys nėra linkę provokuoti konfliktų ar patys ieškoti problemų. Jie ryžtingai gins artimuosius, tačiau be reikalo agresijos nerodys. Vis dėlto dobermanams būdingas atsargumas nepažįstamų žmonių ir kitų šunų atžvilgiu, todėl nuo pat ankstyvo amžiaus būtina nuosekli socializacija ir dresūra. Tai padeda išvengti nepageidaujamo elgesio, tokio kaip perdėtas dominavimas, agresija ar uždarumas.
Charakteris šeimoje ir kasdieniai poreikiai
Tinkamai auginamo dobermano charakteris yra šiltas, draugiškas ir meilės kupinas. Dažnai šie šunys ypač stipriai prisiriša prie vieno šeimos nario, tačiau kartu jie nori jaustis visaverte šeimos dalimi. Svarbi sąlyga – nuolatinis užimtumas. Dobermanai pasižymi labai dideliu energijos lygiu ir itin aštriu protu, todėl jiems būtina veikla, turinti aiškų tikslą. Jei fizinio ir protinio krūvio nepakanka, šuo gali pradėti nuobodžiauti ir naikinti daiktus. Reguliarūs paklusnumo užsiėmimai, aktyvūs pasivaikščiojimai ir judrumo treniruotės padeda patenkinti šiuos poreikius ir palaikyti subalansuotą elgseną.
Emocinis jautrumas ir išsiskyrimo nerimas
Nors iš pirmo žvilgsnio dobermanai atrodo griežti ir kieti, iš tiesų jie yra emociškai jautrūs ir stipriai reaguoja į aplinką bei žmonių nuotaikas. Pakeltas balsas, nuolatinė įtampa ar stresas namuose gali sukelti šuniui nerimą ir nesaugumo jausmą. Taip pat ši veislė yra linkusi į išsiskyrimo nerimą, jei ilgesnį laiką paliekama viena. Tokiais atvejais gali pasireikšti intensyvus lojimas, staugimas ar daiktų graužimas.
Socializacijos ir nuoseklaus auklėjimo svarba
Kaip ir visiems šunims, dobermanams itin svarbi ankstyva socializacija bei pastovi, aiški dresūra. Tai leidžia išauginti savimi pasitikintį, stabilų ir gerai besielgiantį augintinį. Tiems, kurie ieško patikimo, budraus ir šeimai atsidavusio sargo, ši veislė gali tapti tinkamu pasirinkimu, jei tik yra pasiruošę skirti pakankamai laiko auklėjimui ir kasdienei veiklai.
Dobermanų tipai
Dobermanų veislė skirstoma į dvi pagrindines kryptis – europinį dobermaną ir amerikietišką dobermaną. Europietiškas tipas paprastai yra stambesnis, raumeningesnis ir fiziškai galingesnis. Jis buvo kryptingai formuojamas darbui policijoje, kariuomenėje bei asmeninei apsaugai, todėl pasižymi didesniu darbingumu ir ryškesniais apsauginiais instinktais.
Amerikietiškas dobermanas buvo veisiamas kaip šeimos augintinis. Jo temperamentas švelnesnis, jis ramesnis ir rečiau reaguoja į grėsmes fiziniu veiksmu. Nors abu tipai yra lojalūs ir linkę saugoti savo žmones, amerikietiška linija laikoma mažiau tinkama intensyviam tarnybiniam darbui.
Dobermanų charakterio bruožai
Dobermanai pasižymi aiškiai išreikštu temperamentu ir stipriomis asmenybės savybėmis:
- ištikimi ir saugantys savo šeimą
- itin protingi ir greitai besimokantys
- drąsūs, budrūs ir ryžtingi
- pasitikintys savimi ir tvirti psichologiškai
- energingi, atletiški ir fiziškai ištvermingi
- stipriai prisirišantys prie šeimininkų
- meilūs ir linkę ieškoti artumo
- patikimi ir paklusnūs tinkamai auklėjami
- atsargūs nepažįstamų žmonių atžvilgiu
- dažnai itin prisiriša prie vieno asmens
- gali rodyti nepakantumą kitiems šunims
- reikalauja daug fizinės ir protinės veiklos
- būtina ankstyva ir intensyvi socializacija bei dresūra
- labiau tinka patyrusiems šunų augintojams
Dobermanų privalumai ir trūkumai
Privalumai
- stiprus prisirišimas ir atsidavimas šeimininkams
- puikios sarginio ir signalinio šuns savybės
- dažniausiai gerai sutaria su šeimos vaikais
- aukštas intelekto lygis
- nereikalauja sudėtingos kailio priežiūros
Trūkumai
- būtinas didelis kasdienis fizinis ir protinis krūvis
- netinkamai socializuoti gali tapti dominuojantys ar agresyvūs
- linkę į išsiskyrimo nerimą
- jautrūs stresui ir garsiems garsams
- turi polinkį į tam tikras rimtas sveikatos problemas
Ar dobermanai tinka šeimai?
Taip, ši veislė gali būti puikus pasirinkimas šeimai, ieškančiai ištikimo ir saugančio augintinio. Dobermanai yra labai orientuoti į žmones ir noriai dalyvauja visose šeimos veiklose. Jiems svarbiausia būti šalia savo šeimininkų – nesvarbu, ar tai aktyvus laikas gamtoje, ar ramus poilsis namuose.
Nors dažnai susiformuoja ypatingas ryšys su vienu asmeniu, dobermanai geriausiai jaučiasi būdami šeimos „būrio“ dalimi. Vis dėlto tai labai aktyvi veislė, todėl labiausiai tinka šeimoms, galinčioms skirti pakankamai laiko judėjimui, dresūrai ir bendravimui.
Ar dobermanai gerai sutaria su vaikais?
Tinkamai auklėjami ir nuo mažens socializuoti dobermanai paprastai būna švelnūs ir rūpestingi savo šeimos vaikų atžvilgiu. Tačiau jie ne visada taip pat šiltai priima svečius vaikus. Dėl stipraus lojalumo ir apsauginių instinktų jie gali jausti poreikį saugoti „savuosius“.
Be to, tai dideli, stiprūs ir labai energingi šunys, todėl jie nėra pats tinkamiausias pasirinkimas šeimoms su kūdikiais ar labai mažais vaikais. Daugiau stabilumo užtikrina namai, kuriuose auga vyresni vaikai.
Nepriklausomai nuo veislės, vaikus būtina mokyti tinkamai elgtis su šunimis: netampyti, netrukdyti valgant ar miegant, nešiurkščiai liesti. Taip pat svarbu niekada nepalikti mažų vaikų su šunimi be suaugusiųjų priežiūros.
Ar dobermanai sutaria su kitais gyvūnais?
Tai labai priklauso nuo konkretaus šuns. Dobermanai turi ryškius apsauginius instinktus, tačiau tinkamai socializuoti ir nuo mažens supažindinti su kitais gyvūnais jie gali gyventi kartu su kitais šunimis. Vis dėlto ši veislė pasižymi stipriu medžioklės instinktu, todėl dažniausiai nėra pats geriausias pasirinkimas namams, kuriuose laikomos katės ar smulkūs gyvūnai.
Naujų gyvūnų integravimas turėtų būti atliekamas atsargiai, stebint šuns kūno kalbą, suteikiant pakankamai erdvės ir skatinant ramų elgesį.
Priežiūros reikalavimai
Norint, kad dobermanas gyventų ilgą, sveiką ir visavertį gyvenimą, būtina tinkama kasdienė priežiūra. Tai apima subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, protinę stimuliaciją, nuoseklią dresūrą ir bazinę kailio priežiūrą.
Kiek fizinio krūvio reikia dobermanui?
Labai daug. Suaugusiam dobermanui kasdien reikia maždaug dviejų valandų intensyvios fizinės ir protinės veiklos. Trumpas pasivaikščiojimas aplink namus šios veislės poreikių nepatenkins.
Tai itin aktyvūs ir sportiški šunys, kuriems būtini ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas ir galimybė išsikrauti saugioje, aptvertoje teritorijoje. Dėl stipraus grobio vaikymosi instinkto rekomenduojama šunis paleisti laisvai tik kontroliuojamose vietose.
Dobermanai puikiai pasirodo šunų sporte – judrumo trasose, skraidančio disko rungtyse, plaukime, sekimo ar komandiniuose žaidimuose. Ne mažiau svarbi ir protinė veikla: loginiai žaislai, užduotys, triukų mokymas bei kvapų paieškos žaidimai.
Jei šuo negauna pakankamai krūvio, gali atsirasti destruktyvus elgesys – daiktų graužimas ar nuolatinis lojimas. Taip pat kai kurie dobermanai gali rodyti nepakantumą tos pačios lyties šunims, todėl judriose vietose rekomenduojama juos vedžioti su pavadėliu.
Kaip dresuoti dobermaną?
Dobermanai yra labai imlūs mokymuisi ir mėgsta turėti užduotį. Dėl paklusnumo ir noro įtikti jie dažnai naudojami apsaugos, paieškos ar gelbėjimo darbuose.
Vis dėlto tai valingi ir stipraus charakterio šunys, todėl jie nėra idealus pasirinkimas pirmą kartą šunį įsigyjantiems žmonėms. Dresūra turi būti nuosekli ir kasdienė. Be tinkamo auklėjimo dobermanas gali tapti pernelyg saugantis, reaktyvus ar net bailus.
Pagrindiniai dresūros principai
- Pozityvus skatinimas – pageidaujamas elgesys turi būti apdovanojamas.
- Aiški lyderystė – šeimininkas turi būti tvirtas, bet teisingas, nustatyti taisykles ir jų laikytis.
- Be grubumo – ši veislė jautri, todėl griežtos bausmės kenkia pasitikėjimui.
- Plati socializacija – nuo mažens supažindinti su įvairiais žmonėmis, gyvūnais ir situacijomis.
- Energijos nukreipimas – sportas ir aktyvūs žaidimai padeda išlaikyti pusiausvyrą.
- Nuoseklumas – visi šeimos nariai turi naudoti tas pačias komandas.
- Mokymas vaikščioti su pavadėliu – dėl jėgos ir dydžio tai būtina saugumui.
- Patikimas grįžimas pas šeimininką – ypač svarbus dėl medžioklės instinkto.
- Įvairovė treniruotėse – nuobodulys skatina netinkamą elgesį.
- Išsiskyrimo nerimo mažinimas – šunį reikia palaipsniui pratinti būti vienam trumpais intervalais.
Tinkamai auklėjamas dobermanas tampa stabilus, patikimas ir nepaprastai atsidavęs šeimos narys.
Kiek priežiūros reikia dobermanui?
Dobermanų kailio priežiūra yra minimali. Ši veislė turi trumpą, glotnų ir blizgantį kailį, kuris nereikalauja sudėtingų ar dažnų grožio procedūrų.
Dobermanai šeriasi nedaug arba vidutiniškai visus metus. Kadangi jie neturi tankaus pavilnės sluoksnio, namuose paprastai nesikaupia dideli kiekiai kailio.
Kailio ir kūno priežiūros rekomendacijos
- Kartą per savaitę naudokite specialią priežiūros pirštinę arba šepetį, kad pašalintumėte negyvus plaukus ir palaikytumėte kailio blizgesį.
- Šukavimo metu apžiūrėkite odą – atkreipkite dėmesį į paraudimus, sudirgimus, gumbus ar kitus pakitimus.
- Maudykite tik tada, kai to tikrai reikia, naudodami šunims skirtą šampūną. Per dažnas prausimas gali sutrikdyti natūralią odos pusiausvyrą ir paskatinti alergines reakcijas.
- Dobermanų nulėpusios ausys reikalauja reguliaraus valymo, kad sumažėtų infekcijų rizika. Švelniai nuvalykite vidinę ausies dalį minkštu vatos diskeliu, niekada nekišdami priemonių giliai į ausies kanalą.
- Baltiems dobermanams vasaros metu būtina naudoti gyvūnams pritaikytą apsauginį kremą nuo saulės, nes jų oda itin jautri.
- Nagus trumpinkite maždaug kartą per mėnesį, jei jie natūraliai nenusidėvi. Jei neturite patirties, rekomenduojama tai patikėti specialistams.
- Nepamirškite dantų ir dantenų priežiūros – reguliariai valykite dantis šunims skirta pasta ir šepetėliu, kad išvengtumėte blogo kvapo ir dantų ligų.
- Kasdien duokite dantims skirtą kramtalą, padedantį palaikyti burnos higieną.
Dobermanų kailio spalvos
Dobermanai būna keturių pagrindinių spalvų: juodi, rudi, mėlyni ir rusvai gelsvi, visi su būdingomis rūdžių spalvos žymėmis. Mėlynos spalvos dobermanai kartais vadinami sidabriniais, o rusvai gelsvi – Izabelės spalvos dobermanais.
Sveikata ir bendra savijauta
Tinkamai prižiūrimi ir mylimi dobermanai paprastai gyvena nuo 10 iki 13 metų. Vis dėlto, kaip ir daugelis grynaveislių šunų, jie turi polinkį į tam tikras paveldimas ir įgytas sveikatos problemas.
Sveikus suaugusius šunis rekomenduojama profilaktiškai tikrinti pas veterinarą bent kartą per metus. Vyresniems nei septynerių metų dobermanams patikros turėtų būti atliekamos dažniau. Reguliarus stebėjimas ir tinkama priežiūra padeda laiku pastebėti sveikatos pokyčius.
Dažniausios dobermanų sveikatos problemos
Klubo sąnario displazija. Tai paveldima būklė, kai klubo sąnarys formuojasi netaisyklingai, dėl ko gali išsivystyti artritas ir judėjimo sutrikimai. Būsimų šuniukų pirkėjams rekomenduojama rinktis atsakingus veisėjus, pateikiančius tėvų sveikatos tyrimų rezultatus. Liga dažniausiai valdoma vaistais nuo skausmo, priešuždegiminėmis priemonėmis, sąnariams pritaikyta mityba ir papildais.
Von Willebrando liga. Tai paveldimas kraujo krešėjimo sutrikimas, dėl kurio gali pasireikšti užsitęsęs ar savaiminis kraujavimas po traumų ar operacijų. Taip pat galimi tinimai, mėlynės ir skausmas, o sunkiais atvejais – pavojingas vidinis kraujavimas. Gydymui gali būti taikomi kraujo perpylimai ar intraveniniai vaistai.
„Šokančio dobermano“ sindromas. Retas neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis nevalingais užpakalinių kojų spazmais stovint. Dažniausiai išryškėja nuo kelių mėnesių iki septynerių metų amžiaus. Liga progresuoja ir ilgainiui sukelia raumenų nykimą. Efektyvaus gydymo nėra, tačiau gali būti rekomenduojama kineziterapija, masažai ar plaukimas.
Skrandžio išsipūtimas ir apsisukimas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai skrandis prisipildo dujų ir apsisuka, sutrikdydamas kraujotaką bei virškinimą.
Progresuojanti tinklainės atrofija. Paveldima akių liga, sukelianti palaipsnį aklumą. Šiuo metu gydymo nėra, todėl itin svarbi atsakinga veisimo kontrolė.
Hipotirozė. Skydliaukės veiklos sutrikimas, sukeliantis svorio augimą, vangumą, odos ir ausų infekcijas, kailio retėjimą. Dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus šunims ir sėkmingai kontroliuojamas visą gyvenimą vartojamais vaistais.
Išsiplėtusi kardiomiopatija. Sunki širdies liga, kai širdies raumuo plonėja ir silpnėja. Galimi simptomai – kosulys, dusulys, silpnumas, alpimas ar net staigi mirtis. Ankstyva diagnostika leidžia sulėtinti ligos eigą, tačiau visiškai jos išgydyti neįmanoma.
Albinizmas. Genetinė būklė, pasireiškianti pigmento trūkumu. Tokie šunys turi baltą kailį, rausvą odą, nosį ir akių vokus, dažnai – mėlynas akis. Jie jautrūs saulei, turi didesnę akių problemų ir onkologinių ligų riziką.
Spalvos mutacijos sukelta alopecija. Dažniausiai pasireiškia mėlyniems ir rusvai gelsviems dobermanams. Kailis tampa trapus, lūžinėja ir iškrenta vietomis. Odos sausumą ir niežėjimą galima palengvinti specialiais veterinariniais šampūnais.
Spina bifida. Įgimtas stuburo defektas, kai slanksteliai visiškai neapsupa nugaros smegenų. Tai gali sukelti nervų pažeidimus, judėjimo, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus.
Kodėl trumpinamos dobermanų ausys?
Natūralios dobermanų ausys yra nulėpusios. Ausų trumpinimas buvo pradėtas darbiniams šunims, siekiant tariamai pagerinti klausą ar apsaugoti ausis nuo sužeidimų. Tačiau nėra jokių mokslinių įrodymų, kad ši procedūra teikia realią naudą. Tai skausminga ir nebūtina chirurginė intervencija, atliekama tik dėl išvaizdos. Daugelyje šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, ši praktika yra uždrausta.
Mityba ir maitinimas
Subalansuota, dobermano dydžiui ir sveikatos būklei pritaikyta mityba yra esminė atsakingos priežiūros dalis. Tinkamas maistas padeda palaikyti blizgantį kailį, sveikus sąnarius ir gerą bendrą savijautą.
Kiek dobermanas turėtų suėsti per dieną?
Paros maisto norma priklauso nuo šuns amžiaus, aktyvumo, svorio, kastracijos ar sterilizacijos bei pasirinkto maisto tipo.
Kadangi ši veislė linkusi į skrandžio išsipūtimą, suaugusius dobermanus rekomenduojama maitinti du kartus per dieną, naudojant lėto valgymo dubenėlius.
Prevenciniai patarimai sveikatai palaikyti
- Subalansuota mityba. Rinkitės aukštos kokybės, veterinarų rekomenduojamą pašarą ir, jei reikia, papildykite racioną natūraliais papildais.
- Reguliarus judėjimas. Kasdienis fizinis ir protinis aktyvumas yra būtinas.
- Sąnarių apsauga. Jauni šunys neturėtų būti pervarginami augimo laikotarpiu.
- Svorio kontrolė. Sveikas dobermano svoris paprastai svyruoja nuo 27 iki 45 kg. Antsvoris apkrauna sąnarius ir vidaus organus.
- Skrandžio apsauga. Maistą ir aktyvią veiklą atskirkite bent valandos pertrauka.
- Širdies priežiūra. Omega-3 riebalų rūgštys gali padėti palaikyti širdies veiklą.
- Apsauga nuo saulės. Baltiems dobermanams būtina saulės apsauga ir pavėsis.
- Veterinarinė priežiūra. Reguliarūs patikrinimai padeda anksti nustatyti ligas.
Visais sveikatos klausimais būtina tartis su veterinarijos gydytoju.
Kas yra miniatiūriniai dobermanai?
Dobermanai yra didelė veislė – jų svoris siekia 27–45 kg, o ūgis 63–72 cm. Miniatiūrinių dobermanų iš tiesų nėra. Dažnai painiojama su miniatiūriniu pinčeriu, tačiau tai visiškai atskira ir senesnė veislė, neturinti tiesioginio ryšio su dobermanu.
Gyvenimo sąlygos
Idealūs namai dobermanui
Šeimininko tipas Aktyvūs žmonės, poros ar šeimos, galintys skirti daug laiko dresūrai ir judėjimui. Labiau tinka namai su vyresniais vaikais.
Lauko erdvė Saugus, gerai aptvertas vidutinio ar didelio dydžio kiemas arba galimybė naudotis erdviomis aptvertomis teritorijomis.
Prisitaikymas Dobermanai gali gyventi įvairiomis sąlygomis, jei gauna pakankamai judėjimo, protinės veiklos ir laiko gryname ore.
Gyvenimas su kitais gyvūnais Gali sutarti su kitais šunimis, jei socializuojami nuo mažens, tačiau nerekomenduojami namams su katėmis ar smulkiais gyvūnais.
Įdomūs faktai ir smulkmenos
Susipažinkite su dobermanu dar artimiau per mažiau žinomus faktus ir istorijas apie vieną garsiausių pasaulio sarginių šunų.
Dobermanų pinčeriai pavadinti vokiečių mokesčių rinkėjo Karlo Frydricho Liudviko Dobermano vardu. Vis dėlto kai kuriose šalyse iš pavadinimo buvo atsisakyta žodžio „pinčeris“ ir vienos raidės „n“. Kitose valstybėse iki šiol vartojama pavardės forma „Dobermann“, taip pagerbiant šios veislės kūrėją.
Dobermanai laikomi karo didvyriais – jie tarnavo tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metu. Ypač plačiai ši veislė buvo naudojama Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosiose pajėgose, kur sudarė apie tris ketvirtadalius visų tarnybinių šunų. Jų užduotys apėmė žinučių perdavimą, stovyklų saugojimą ir karių vedimą į mūšį.
Dobermano žandikaulių spaudimo jėga siekia maždaug 245–305 svarus kvadratiniame colyje, kas atitinka apie 17–21 kg viename kvadratiniame centimetre. Toks sukandimas teoriškai gali pažeisti kaulus ar kraujagysles, o žirklių tipo sąkandis leidžia greitai kartoti įkandimus. Vis dėlto be rimtos priežasties ši veislė agresijos nerodo.
Dobermanai yra labai protingi ir smalsūs šunys, mėgstantys mokytis. Pagal intelekto vertinimus jie užima penktą vietą tarp protingiausių šunų veislių, todėl jiems būtinos įvairios užduotys, veiklos ir nuolat kintančios treniruotės.
Manoma, kad geriausi pėdsekiai yra kraujasekiai, tačiau istorija pateikia kitokį pavyzdį. Pietų Afrikoje gyvenęs dobermanas vardu Saueris 1925 metais pasiekė pasaulio rekordą, sekdamas nusikaltėlio kvapą net 160 kilometrų atstumu ir padėdamas jį sugauti.
Kai dobermanai XX a. pradžioje pirmą kartą pasirodė parodų ringe, teisėjai bijodavo tikrinti jų dantis. Manoma, kad dėl šios priežasties vienas dobermanas laimėjo „Best in Show“ titulą, nors jam trūko kelių dantų.
Egzistuoja ir dobermanų mišrūnai. Dobermano ir haskio derinys vadinamas Sibiro pinčeriu, dobermano ir vokiečių aviganio – dobermano aviganiu, dobermano ir rotveilerio – rottermanu, o dobermano ir pudelio – dūdelmanu. Tuo tarpu dobermano ir Stafordšyro terjero mišrūnas pavadinimo neturi.
Istorija ir kilmė
Dobermanas yra palyginti jauna veislė, susiformavusi XIX amžiaus pabaigoje. Vokietijoje gyvenęs mokesčių rinkėjas Karlas Frydrichas Liudvikas Dobermanas, dažnai keliaudamas pavojingomis vietovėmis ir patirdamas apiplėšimus, nusprendė sukurti asmeninį apsaugos šunį.
Jo tikslas buvo išveisti protingą, be galo lojalų ir grėsmingai atrodantį šunį. Tam jis pradėjo kryptingai kryžminti įvairias veisles. Šis procesas buvo palyginti nesudėtingas, nes jis vadovavo vietinei šunų prieglaudai ir turėjo prieigą prie daugybės skirtingų šunų. Pirmasis dobermanas pasirodė 1876 metais, tačiau tikslios naudotos veislės nėra žinomos, nes veisimo užrašai nebuvo vedami. Spėjama, kad buvo pasitelkti rotveileriai, vokiečių pinčeriai ir juodai rudi terjerai.
Po Dobermano mirties 1894 metais veislė buvo pavadinta jo vardu, o vokiečių veisėjai tęsė pradėtą darbą. Tuo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas jėgai, drąsai ir kietumui, todėl veislė įgijo agresyvios ir sunkiai valdomos reputaciją.
Situacija pradėjo keistis, kai veisėjas Oto Gėleris nukreipė veisimo kryptį į dresuojamumą ir praktiškumą, siekdamas sukurti labiau subalansuotą šunį. 1900 metais dobermanai buvo oficialiai pripažinti atskira veisle Vokietijos kinologų klube, o netrukus išpopuliarėjo visame pasaulyje kaip puikūs darbiniai šunys ir patikimi šeimos sargai.
Šiandien dobermanai vertinami dėl savo ištikimybės, elegantiškos išvaizdos ir nepalaužiamo drąsos jausmo.
