Baziliko pica: istorija, nauda ir geriausi receptų variantai

Baziliko pica: istorija, nauda ir geriausi receptų variantai

Baziliko pica – tai ne tik vienas populiariausių itališkos virtuvės patiekalų, bet ir įvairiapusio kulinarinio paveldo dalis, kuri sužavėjo skirtingų kultūrų žmones visame pasaulyje. Ši pica, garsėjanti šviežiais baziliko lapeliais, dažniausiai asocijuojama su klasikinėmis itališkomis picomis, tokiomis kaip „Margherita“. Tačiau baziliko naudojimas ir jo deriniai picose nuolat kinta, suteikdami begalę galimybių atrasti naujus skonius. Straipsnyje nagrinėjama baziliko picos istorija, klasikiniai ir šiuolaikiniai variantai, baziliko nauda sveikatai, kepimo patarimai bei mitai, susiję su šiuo išskirtiniu patiekalu.

Istorija ir tradicijos: kaip atsirado baziliko pica

Itališkos picos šaknys siekia senovės laikus, tačiau modernioji pica, kaip ją žinome šiandien, pradėta kepti Neapolyje XVIII–XIX amžiuje. Būtent čia atsirado ir viena garsiausių visų laikų picų – „Margherita“, kurios pagrindas yra pomidorų padažas, mocarelos sūris ir šviežias bazilikas. Pasak Gastronaučių istorikų, 1889 m. šią picą sukūrė virėjas Raffaele Esposito, pagerbdamas Italijos karalienę Margarita Savojietę. Trispalvės ingredientai (raudona, balta, žalia) simbolizuoja Italijos vėliavą, o bazilikas – neatskiriama šio derinio dalis.

Bazilikas Italijos virtuvėje naudojamas jau daugybę šimtmečių dėl savo unikalios aromatinės savybės ir tradicinės svarbos. Be klasikinės „Margherita“ picos, bazilikas dažnai naudojamas ir kitose picose, suteikdamas joms gaivumo ir papildomo skonio.

Baziliko picos ingredientai ir variantai

Klasikinė baziliko „Margherita“

  • Picos padas (iš kvietinių miltų, vandens, mielių, druskos, alyvuogių aliejaus)
  • Naminis pomidorų padažas
  • Šviežia mocarela (Mozzarella di Bufala arba Fior di Latte)
  • Švieži baziliko lapeliai
  • Alyvuogių aliejus (ekstra pirmojo spaudimo)
  • Druska, juodieji pipirai (pagal skonį)

Klasikinė pica išryškina baziliko kvapą ir skonį, kuris, kartu su tirpstančia mocarela ir saldžiarūgščiu pomidorų padažu, sukuria išskirtinį maisto balanso pojūtį.

Šiuolaikiniai baziliko picos variantai

Šiandien baziliko pica gali būti sudaroma pačiais įvairiausiais būdais, priklausomai nuo regiono ir asmeninių pageidavimų. Populiarūs variantai:

  • Pica su pesto padažu – vietoj įprasto pomidorų padažo naudojamas bazilikų pesto, kuris pagaminamas iš šviežių bazilikų, kedrinių pinijų, česnako, alyvuogių aliejaus, parmezano sūrio ir druskos.
  • Pica su vištiena ir baziliko padažu – šioje variacijoje naudojama kepta vištiena, lengvas baziliko padažas ir švieži pomidorai.
  • Veganiška baziliko pica – naudojami augaliniai sūriai ar net tofu, itin daug šviežių daržovių ir bazilikas kaip pagrindinis skonių akcentas.
  • Pica su saulėje džiovintais pomidorais, rikota ir baziliku – suteikia išraiškingo skonio ir tekstūros kontrasto.

Net nedidelis šviežio baziliko kiekis bet kuriai picos ruošimo variacijai suteikia šviežumo ir išskirtinio kvapo.

Baziliko nauda sveikatai

Bazilikas (lot. Ocimum basilicum) yra ne tik kvapnus, bet ir maistingas augalas. Pagal MedlinePlus, WebMD ir kitus patikimus šaltinius, baziliko lapuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų:

  • Antioksidantai – baziliko lapai turi flavonoidų ir polifenolių, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais mūsų organizme.
  • Vitaminai ir mineralai – yra vitamino A, K, mangano, geležies, kalcio, magnio bei kitų svarbių mikroelementų.
  • Priešuždegiminis poveikis – baziliko junginiai pasižymi uždegiminius procesus mažinančiu poveikiu, kuris gali būti naudingas sergant lėtinėmis uždegiminių ligų formomis.
  • Baktericidinės savybės – kai kurie baziliko komponentai gali slopinti kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi maisto produktuose.

Reikšmingą baziliko naudą patvirtina ir klinikiniai tyrimai, tačiau svarbu įvertinti, kad įprastinėse picos porcijose baziliko kiekis nėra didelis, todėl jo poveikis sveikatai bus labiau papildantis nei pagrindinis.

Picos kepimo patarimai

Tešlos pasirinkimas ir gamyba

Klasikinė itališka picos tešla gaminama iš aukštos kokybės kvietinių miltų, šalto vandens, druskos, truputėlio cukraus, alyvuogių aliejaus ir mielių. Svarbu tešlą minkyti tol, kol ji tampa elastinga, o po to leisti bent kelias valandas pakilti. Kai kurie profesionalūs picų kepėjai rekomenduoja šaltai brandintą tešlą laikyti šaldytuve net iki 72 valandų – taip gaunamas ypatingai purus ir traškus picos pagrindas.

Padažo bei sūrio pasirinkimas

Naudojant šviežius, kokybiškus pomidorus galima pasigaminti lengvą padažą, kuris bus subalansuoto skonio. Jei norite intensyvesnio baziliko skonio, vietoj klasikinių pomidorų galite išbandyti bazilikų pesto padažą.

Mocarelą rekomenduojama dėti nedideliais gabalėliais, kad pica kepant nesumirkytų. Šviežias bazilikas dedamas ant picos pačioje kepimo pabaigoje arba jau ištraukus iš orkaitės – taip išsaugomas visavertis aromatas.

Kepimo temperatūra ir trukmė

Autentiškos picos kepamos malkomis kūrenamose krosnyse, kurių temperatūra siekia iki 450–500 °C. Tokioje aplinkoje pica iškepa per 1–2 minutes. Namuose kepant orkaitėje, naudinga įkaitinti orkaitę iki maksimalios temperatūros (250–300 °C) su picos akmeniu arba apverstu skardos lapu. Tai leidžia atkartoti itališkos picos tekstūrą ir traškumą.

Baziliko pica ir mityba

Nors pica dažnai laikoma greitu ar kaloringu maistu, baziliko pica – ypač jei ji ruošiama su liesu sūriu, šviežiomis daržovėmis ir be perteklinio padažo – gali būti subalansuotas pavakaris ar pagrindinis patiekalas. Bazilikas papildo šį patiekalą ne tik skonio, bet ir vertingų maisto medžiagų prasme.

Norintiems dar sveikesnio varianto, galima naudoti viso grūdo miltų pagrindą, daugiau daržovių, avinžirnių ar net žiedinio kopūsto pagrindą. Tokie variantai populiarėja tarp sveikos gyvensenos šalininkų.

Dažniausi mitai ir naudingi patarimai

Mitai apie baziliko pica

  • Baziliko pica – visada nesveikas pasirinkimas. Iš tiesų, namuose ruošta baziliko pica gali būti dalis sveikos ir visavertės mitybos, ypač jei pasirinksite kokybiškus ingredientus ir kontroliuosite sūrio kiekį.
  • Bazilikas dedamas kepimo pradžioje. Kad neprarastų savo aromato ir neprikeptų, šviežias bazilikas rekomenduojamas dėti tik iškepus picą arba paskutinę minutę.
  • Baziliko pica tinka tik vegetarams ar sveikuoliams. Iš tiesų, baziliko pica tinka bet kuriam skoniui – ją galima pagardinti net ir mėsa ar jūros gėrybėmis, svarbu, kad bazilikas išliktų dominuojančiu aromato akcentu.

Naudingi patarimai kiekvienam picos mylėtojui

  • Naudokite šviežią baziliką – džiovintas neturi stipraus kvapo ir aromato.
  • Praturtinkite baziliko picą šlakeliu alyvuogių aliejaus prieš patiekdami – tai padės išryškinti žolinius skonius.
  • Eksperimentuokite su pesto: į picą galite įmaišyti vos šaukštelį naminės bazilikų pastos ar lašelį padažo.
  • Jei trūksta traškumo, iškepkite tešlą atskirai 5–7 minutes prieš dedant pagrindinius ingredientus – taip picos pagrindas nesumirks net ir su sultingesniu padažu.

Baziliko picos reikšmė gastronomijoje

Baziliko pica nuo seno simbolizuoja paprastumą ir ingredientų dermę. Ji yra pagrindinė italų virtuvės eksporto dalis ir puikus pavyzdys, kaip keli, bet kokybiški ingredientai gali sukurti pasaulinio garso patiekalą. Remiantis Britannica enciklopedija, pica kartu su makaronais – viena labiausiai pripažįstamų ir mėgstamų itališkos kultūros maisto tradicijų pasaulyje.

Išvada

Baziliko pica – tai klasikinis, bet kartu ir nuolat besivystantis patiekalas. Nesvarbu, ar pasirinksite tradicinę „Margherita“, ar eksperimentuosite su šiuolaikiniais ingredientais, svarbiausia – kokybiškas bazilikas ir subalansuoti skoniai. Renkantis šį patiekalą namuose ar restorane, verta žinoti, kad bazilikas ne tik praturtina patiekalo skonį, bet ir gali teikti naudos sveikatai. Laikantis kepimo klasikų ir drąsiai eksperimentuojant, baziliko pica gali tapti įvairiapusės ir sveikesnės mitybos dalimi kiekvienam maisto entuziastui.