Pastebėjus ašaras katės akyse, natūraliai kyla klausimas: ar katės verkia? Nors vaizdas gali atrodyti jaudinantis, katės ašaros dažniausiai nėra susijusios su liūdesiu ar emociniu skausmu. Daugeliu atvejų tai ženklas, kad akys yra sudirgintos arba vyksta koks nors fizinis procesas, kurį verta įvertinti.
Ar katės verkia kaip žmonės?
Katės iš tiesų gamina ašaras – jų reikia tam, kad akies paviršius būtų drėgnas, švarus ir apsaugotas. Tačiau gausus ašarojimas katėms paprastai neatsiranda dėl emocijų. Kai ašaros pradeda bėgti per skruostus ar akys nuolat šlapiuoja, dažniausiai tai rodo kūno reakciją į dirgiklį, infekciją ar kitą sveikatos problemą.
Kodėl katės akys gali nuolat ašaroti?
Perteklinis ašarojimas yra gana dažnas reiškinys. Jį gali sukelti ir visai paprastos priežastys (pvz., dulkės), ir rimtesni akių sutrikimai. Žemiau – dažniausios situacijos, kai katė atrodo lyg verkia.
Alergijos ir dirgikliai aplinkoje
Nors katės alergijas patiria rečiau nei šunys ar žmonės, jos tikrai pasitaiko. Aplinkos dirgikliai gali sukelti ašarojimą, paraudimą ar akių vandeningumą.
- žiedadulkės sezono metu;
- dulkės namuose;
- labai dulkėtas kraikas;
- aštrūs kvapai ar aerozoliai.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
Virusinės ar bakterinės infekcijos neretai paveikia ne tik nosį, bet ir akis. Tokiais atvejais ašarojimas gali pasirodyti kartu su kitais požymiais.
- čiaudulys;
- nosies išskyros ar užgulimas;
- akis gali būti vandeninga, kartais su išskyromis;
- bendras vangumas, prastesnis apetitas.
Kai kurie virusai gali „aktyvuotis“ iš naujo patyrus stresą, todėl simptomai gali kartotis.
Ragenos opa (ragenos pažeidimas)
Ragena – tai skaidrus priekinis akies paviršius. Jei ji įbrėžiama ar pažeidžiama, gali susidaryti opa. Dažna priežastis – trauma: susipešimas su kitu gyvūnu, įbrėžimas ar trynimas į aštresnį objektą. Opos gali atsirasti ir dėl infekcijų ar kitų ligų.
Toks pažeidimas paprastai būna skausmingas, todėl kartu su ašarojimu dažnai matyti, kad katė:
- primerkia akį arba jos visai neatmerkia;
- vengia ryškios šviesos;
- trinama letena ar trinasi į paviršius.
Konjunktyvitas
Konjunktyvitas – vidinės vokų gleivinės uždegimas. Jį gali sukelti virusai ar bakterijos. Akys gali atrodyti paraudusios, patinusios, katė gali blogiau jas atmerkti, o ašarojimas ir išskyros gali būti ryškūs.
Anatominiai ypatumai (kai kurių veislių polinkis)
Katės su trumpesniu snukučiu ir didelėmis akimis dažniau atrodo tarsi „ašarotos“ dėl fiziologinių ypatumų. Jų ašarų nutekėjimo kanalai gali būti trumpesni ar siauresni, todėl ašaros ne visuomet efektyviai nuteka ir lengviau išsilieja per vokų kraštą. Tokios katės taip pat gali būti labiau linkusios į ragenos pažeidimus.
Ką daryti, jei katės akys vandeningos?
Jei ašarojimas atsirado naujai, stiprėja arba pastebite papildomų simptomų (čiaudulį, nosies išskyras, vangumą, apetito sumažėjimą), saugiausias žingsnis – kreiptis į veterinarijos gydytoją. Katės dažnai „maskuoja“ prastą savijautą, todėl net subtilūs pokyčiai gali būti svarbūs. Apžiūros metu galima įvertinti, ar nėra ragenos pažeidimo, infekcijos, svetimkūnio ar kitų priežasčių.
Kaip suprasti, kad katė liūdi, jei ašaros to neparodo?
Emocinė būsena dažniau atsispindi elgesyje, o ne akyse. Jei katė išgyvena stresą, netektį ar ryškų aplinkos pokytį, dažnesni požymiai būna:
- atsiskyrimas, slėpimasis, mažesnis socialumas;
- sumažėjęs aktyvumas, žaidimų vengimas;
- susilpnėjęs apetitas;
- pakitę miego įpročiai.
Kaip padėti liūdinčiai ar prislėgtai katei?
Pirmiausia verta sustiprinti saugumo ir rutinos jausmą: daugiau ramių kontaktų, žaidimų, pastovus dienos režimas. Kai kurioms katėms padeda papildomas užimtumas (interaktyvūs žaislai, maisto dėlionės, papildomos draskyklės, slėptuvės). Jei katė ilgai išlieka apatiška ar neėda, reikėtų pasitarti su veterinaru – kartais svarbu atmesti sveikatos sutrikimus, o kai kuriais atvejais gali būti siūlomos laikinos priemonės nerimui mažinti.
