Saulėtos dienos ir šiluma dažnai vilioja išeiti į lauką „pasigauti spalvos“. Nemažai žmonių renkasi paplūdimį, baseiną ar net soliariumą, tikėdamiesi greito bronzinio įdegio. Tačiau tai, kas šiandien atrodo gražu, ilgainiui gali virsti raukšlėmis, dėmėmis ar rimtesnėmis odos problemomis.
Įdegis iš esmės yra natūrali odos gynybinė reakcija į ultravioletinius (UV) spindulius. Kitaip tariant, odos patamsėjimas reiškia, kad ji jau patyrė žalą. Todėl „sveiko įdegio“ sąvoka klaidina: UV spinduliai kenkia, o rizika didėja priklausomai nuo to, kiek laiko būnate saulėje ir kokia intensyvi spinduliuotė.
Trumpalaikės pasekmės gali būti nemalonios: paraudimas, nudegimas, pūslelės, odos lupimasis. Ilgai būnant karštyje galima patirti ir perkaitimą, kai organizmui tampa sunku reguliuoti kūno temperatūrą – tuomet pasireiškia galvos svaigimas, pykinimas, galvos skausmas, silpnumas ar net apalpimas.
Ilgalaikėje perspektyvoje susikaupusi UV žala siejama su priešlaikiniu senėjimu: raukšlėmis, pigmentinėmis dėmėmis, odos šiurkštumu, „odiniu“ tekstūros pojūčiu. Didžiausia rizika – odos vėžys, įskaitant melanomą, kuri laikoma pavojingiausia forma. Būtent todėl verta atsijoti populiarius mitus ir suprasti, kas iš tiesų saugo odą.
Penki dažniausi mitai apie įdegį
Mitas: soliariumas yra saugesnis už saulę
Soliariumai veikia paprastai: oda apšvitinama UV spinduliais. Tai reiškia tą patį rizikos principą kaip ir saulėje – oda patiria žalą, o ilgainiui didėja odos vėžio tikimybė. Ypač svarbu tai, kad kuo anksčiau pradedama lankytis soliariume, tuo daugiau gyvenimo eigoje sukaupiama žalos.
Kartais teigiama, esą soliariumuose dominuoja UVA spinduliai, kurie ne taip „nudegina“ kaip UVB, todėl tai neva saugiau. Tačiau UVA spinduliai yra susiję su gilesne, ilgalaike odos žala, o jie taip pat prisideda prie odos vėžio rizikos. Be to, dažnas soliariumo naudojimas greitina senėjimo požymius: ryškėja raukšlės, daugėja pigmentinių dėmelių, gali atsirasti naujų apgamų ar strazdanų – tai aiškūs saulės žalos signalai.
Dar vienas paplitęs argumentas – vitaminas D. Nors vitaminas D svarbus, daugeliui žmonių jo pakanka iš kasdienės, saikingos saulės ir subalansuotos mitybos (pavyzdžiui, žuvies, kiaušinių, pieno produktų).
Mitas: kremas nuo saulės suteikia visišką apsaugą
Apsauginis kremas yra labai svarbus, bet jis nėra vienintelis sprendimas. Priemonės nuo saulės paprastai veikia dviem būdais:
- fiziniai filtrai (pavyzdžiui, cinko oksidas ar titano dioksidas) sudaro sluoksnį, kuris atspindi arba išsklaido UV spindulius;
- cheminiai filtrai (pavyzdžiui, avobenzonas ar oksibenzonas) sugeria dalį spinduliuotės.
SPF skaičius rodo apsaugą daugiausia nuo UVB spindulių (tų, kurie dažniausiai sukelia nudegimą). Pavyzdžiui, SPF 15 sulaiko apie 93 % UVB, o SPF 30 – apie 97 %. Tačiau reali apsauga priklauso nuo kelių praktinių dalykų: ar kremą tepate pakankamu kiekiu, kaip dažnai jį atnaujinate, ar prakaituojate, maudotės, būnate drėgnoje aplinkoje. Net jei priemonė pažymėta kaip atspari vandeniui, tai nereiškia, kad ji „nenusiplaus“ ar nepraras efektyvumo.
Renkantis verta ieškoti plataus spektro apsaugos (nuo UVA ir UVB). Taip pat svarbu nesupainioti su įdegį „skatinančiais“ aliejais ar losjonais – jie nesuteikia patikimos UV apsaugos.
Mitas: bazinis įdegis arba savaiminio įdegio priemonės apsaugo odą
Prieš atostogas kai kas sąmoningai stengiasi „pasidaryti bazę“ – šiek tiek įdegti, kad vėliau neva mažiau nudegtų. Nors nedidelis patamsėjimas gali suteikti menką apsauginį efektą, esmė kita: įdegis atsiranda todėl, kad UV spinduliai jau pažeidė odą. Kartojant tokį poveikį, nuosekliai didėja ir senėjimo, ir odos vėžio rizika.
Savaiminio įdegio priemonės veikia kitaip: jos nedažnai susijusios su melanino gamybos skatinimu ir neapsaugo nuo UV spindulių taip, kad būtų išvengta nudegimo ar ilgalaikės žalos. Dažniausiai naudojama medžiaga dihidroksiacetonas (DHA) nudažo viršutinį negyvų odos ląstelių sluoksnį, todėl efektas laikinas ir palaipsniui išnyksta odai natūraliai atsinaujinant (greičiau – intensyviai prausiant ar šveičiant).
Tokios priemonės būna įvairių formų (losjonai, purškalai, servetėlės), o salonuose kartais siūlomas purškiamas įdegis, kuris dažnai atrodo tolygiau. Tai gali būti būdas išgauti šiltesnį odos atspalvį be UV žalos, tačiau apsauga nuo saulės vis tiek išlieka būtina.
Mitas: tamsesnė oda nepatiria saulės žalos
Odos spalvą lemia melanino kiekis viršutiniame odos sluoksnyje. Melaninas iš dalies sugeria UV spindulius, todėl tamsesnė oda dažnai turi didesnę natūralią apsaugą. Vis dėlto tai nėra „nematomas skydas“: tamsesnė ar alyvuogių atspalvio oda irgi gali nudegti, ypač ilgai būnant saulėje, o metams bėgant gali atsirasti raukšlių, pigmentinių dėmių, netolygus atspalvis.
Odos vėžys pasitaiko visų atspalvių odoje. Be to, yra melanomos tipas, kuris dažniau diagnozuojamas tamsesnėje odoje ir gali atsirasti sunkiau pastebimose vietose: ant delnų, padų, po nagais ar gleivinėse. Dėl to svarbu stebėti ne tik „įprastas“ zonas, bet ir tas vietas, kurias dažnai pamirštame apžiūrėti.
Mitas: apsauga nereikalinga apsiniaukusią ar šaltą dieną
Debesys ir vėsesnis oras nepašalina UV spindulių – jie pasiekia odą net ir tada, kai saulė tiesiogiai nešviečia. Be to, apsiniaukus žmonės neretai lauke užsibūna ilgiau, nes jaučiasi saugiau, todėl nudegimo rizika gali net padidėti.
Yra ir dar vienas svarbus faktas: sniegas, vanduo bei smėlis atspindi didelę dalį saulės spindulių. Todėl slidinėjant, plaukiant ar leidžiant laiką paplūdimyje UV poveikis gali būti stipresnis, nei atrodo.
Kaip realiai saugotis saulėje kasdien
- tepkite plataus spektro apsauginį kremą (UVA ir UVB), pakankamu kiekiu ir atnaujinkite kas 2 valandas, o taip pat po maudynių ar gausaus prakaitavimo;
- planuokite laiką lauke taip, kad stipriausios saulės metu (apie 10–16 val.) dažniau rinktumėtės pavėsį;
- prisidengkite drabužiais, dėvėkite plačiabrylę skrybėlę ir akinius su UV filtru;
- neapsigaukite „saugiu įdegiu“: kuo mažiau sąmoningo deginimosi, tuo mažiau sukauptos žalos.
Galutinis rezultatas paprastas: nuosekli apsauga nuo saulės padeda ilgiau išlaikyti tolygesnę, elastingesnę odą ir mažina rimtų susirgimų riziką. O geriausia dalis ta, kad tam nereikia sudėtingų priemonių – svarbiausia protingi įpročiai ir pastovumas.
