Kiekviena šeima turi bent vieną istoriją, kuri vis iškyla per šventes ar giminės susibūrimus. Kartais užtenka vienos vaiko frazės, netikėto sutuoktinio atsakymo ar paprasto buitinio nesusipratimo, kad juokas lydėtų dar ilgai. Žemiau – atrinktos, visiškai perpasakotos ir lietuviškai pateiktos trumpos šeimos istorijos apie vaikus, tėvus, senelius ir poras, kurių kasdienybėje humoro daugiau, nei planuota.
Turinys
- 1.Vaikų logika, kuri nugali suaugusiųjų planus
- 2.Suaugusiųjų „perliukai“: kai humoras gimsta iš nuovargio ir kasdienybės
- 3.Šeimos tradicijos, šventės ir netikėtai atviras nuoširdumas
- 4.Nesusipratimai, kurie prasideda nuo vieno žodžio
- 5.Gyvūnai, ūkis ir kitos vietos, kur juokas ateina pats
- 6.Brolių ir seserų santykiai: švelnūs, kandūs ir labai tikri
Vaikų logika, kuri nugali suaugusiųjų planus
Su vaikais viskas paprasta: jie pasako tai, ką galvoja, ir dažnai taip tiesiai, kad suaugusieji lieka be žado. Kartais juokingiausia būna ne pats sakinys, o tai, kaip vaikas iki jo prieina savo galvoje.
- Tėvai jau antrą savaitę ateina į futbolo treniruotę, bet aikštėje – tuščia. Mama paprašo sūnaus perduoti treneriui, kad jie vis atvyksta, o nieko nėra. Vaikas tik pavarto akis: „Jis vėl pasakys tą patį.“ Pasirodo, treniruotės jau kurį laiką vyksta visai ne antradieniais.
- Penkiametė serga, mama bando paguosti: „Dabar gydytojas paims truputį kraujo.“ Dukra visiškai ramiai perklausia: „O kieno?“
- Keturiametis, vos pabudęs, išgirsta priminimą nueiti į tualetą ir susierzina: „Tai aš turėsiu eiti į tualetą kasdien… visą likusį gyvenimą?!“
- Tėvai klausia darželį pradėjusios dukros, kaip praėjo pirmoji diena. Ji gūžteli pečiais: „Normaliai. Jie nori, kad rytoj vėl ateičiau.“
- Trimetis išgirsta, kad jam kūdikystėje teko operacija, nes „kažkas augo galvoje“. Jis rimtai pasiteirauja: „Gėlė?“
- Rudenį keturmetis žiūri pro langą į spalvotus medžius ir sako: „Žiūrėk, mama – medžiai apsivilko pižamas.“
- Penkiametis automobilyje triumfuojančiai praneša, kad žino „tą baisų žodį iš f“. Tėvus ištinka panika, o vaikas išdidžiai ištaria: „Fonika.“
- Keturiametis giminaitis smalsiai apžiūri nėščiosios pilvą: „Tai bus berniukas ar mergaitė?“ Išgirdęs „nežinau“, jis nustemba: „O kada nuspręsi?“
Suaugusiųjų „perliukai“: kai humoras gimsta iš nuovargio ir kasdienybės
Juokingi momentai šeimoje gimsta ne tik iš vaikų. Kartais suaugusieji paslysta ant žodžių, neteisingai išgirsta, per greitai sureaguoja ar tiesiog pasako tai, ko patys po akimirkos gailisi.
- Po remonto vyras ruošiasi kabinti paveikslus ir rimtai klausia: „Kaip juos kabinti – per aukštai ar per žemai?“
- Triukšmingos vakarienės metu tėvas nuolat nukrypsta nuo temos ir prašo kartoti, kol galiausiai išgirsta, kad jam būtų metas įsigyti klausos aparatą. Jis pasižiūri nustebęs: „Ką man daryti su rankine granata?“
- Žmona restorane užsimena, kad vyras dažnai jos nesiklauso. Po kelių minučių tylaus naršymo meniu ji pasako: „Man rodos, prasideda galvos skausmas.“ Vyras, nė nemirktelėjęs: „Imk, brangioji, ką tik nori.“
- Policija sustabdo automobilį. Vairuotoja skuba, pareigūnas paaiškina, kad turi bausti visus, kurie viršija „55“. Ji sušunka apie diskriminaciją. Tada paaiškėja, kad kalba ėjo ne apie amžių, o apie leistiną greitį.
- Moteris skundžiasi, kad dėl užsikimšusios nosies negali užmigti. Vyras, be jokio sarkazmo, atsikelia: „Palauk, atnešiu plunžerį.“
- Šeimoje pastebima, kad mama įpratusi teiginius pabaigti prašydama patvirtinimo. Kai tai išgirsta, ji minutę pagalvoja ir pati patvirtina: „Aš taip darau, ar ne?“
Šeimos tradicijos, šventės ir netikėtai atviras nuoširdumas
Per šventes, bažnyčioje ar giminės vakarienėse net mažiausia detalė gali tapti istorija, kurią visi prisimins dar metų metus.
- Per šeimos vakarienę mažoji giminaitė žaidžia su senelio vestuviniu žiedu. Senelis didžiuodamasis aiškina, kad jo niekada nenusiima, nes myli močiutę. Vaikas iškart iššauna: „O močiutė savąjį nusiima.“
- Bažnyčioje trimetis visada nori pats įdėti voką į aukų krepšelį. Vieną sekmadienį jis garsiai paklausia: „O kada Dievas ateis pasiimti savo atlyginimo?“
- Septynmetė visada mandagi, todėl seneliai ją labai giria. Ji padėkoja ir rimtai paaiškina: „Nieko tokio, aš tiesiog noriu iki Kalėdų išgyventi.“
- Per sauskelnių keitimą šeimoje džiugiai minimas faktas, kad kūdikiui „nukrito bambos likutis“. Vyresnė sesė, žiūrėdama į kitą anatomijos detalę, susižavi ir paklausia: „O tas irgi nukris?“
Nesusipratimai, kurie prasideda nuo vieno žodžio
Kartais užtenka vieno netiksliai suprasto sakinio – ir istorija tampa legenda.
- Šeima sutinka dvasininką prekybos centre, o vaikas ilgai bando prisiminti, kur jį matė. Vėliau staiga nušvinta: „Aš žinau tą vyrą – jis lankosi mūsų bažnyčioje.“
- Į namus atkeliauja paštu užsakytas daiktas. Tėvai išpakuoja, perverčia puslapius. Suaugęs sūnus gestu parodo, kad „priims“. Tik ne knygą – jis rimtai pasisiūlo paimti šiukšles, nes knyga, jo manymu, visiškai nepraktiška.
- Vaikai gauna racijas ir išbėga į lauką. Po kelių minučių berniukas įlekia į vidų verkdamas: „Ji manęs nepalieka ramybėje – ji vis mane vadina Rodžeriu!“
- Mamai dėl stiprių galvos skausmų gydytojas klausia, ar ji nemato šviesos blyksnių ar „aurų“. Ji sąžiningai atsako: „Nežinau… akinių nebuvau užsidėjusi.“
Gyvūnai, ūkis ir kitos vietos, kur juokas ateina pats
Jei šeimoje yra augintinių ar kaimo, tikimybė netikėtai juokingai situacijai išauga kelis kartus.
- Atvykus į ūkį pas gimines, teta sako, kad dėdė „tvarte su kiaulėmis“. Ir nuramina: rasti bus paprasta – jis vienintelis su kepure.
- Šeima pastebi kačiuką, besidomintį vyno taure ant staliuko. Mama sušunka, kad nuliptų. O vaikas visiškai ramiai priduria, jog katė iš mamos taurės geria nuolat – jie tai ne kartą matė.
Brolių ir seserų santykiai: švelnūs, kandūs ir labai tikri
Vaikų tarpusavio dialogai dažnai būna patys taikliausi, nes juose mažai diplomatijos ir daug logikos, kuri suaugusiems atrodo nepatogiai teisinga.
- Šeimoje po ketvirtos dukros pagaliau gimsta sūnus. Po kelerių metų jis verkšlena, kad neturi su kuo žaisti, ir sako seseriai, jog norėtų, kad ji būtų berniukas. Sesuo atrėžia: „Gerai, kad nesu. Jei būčiau, mane vadintų tavo vardu – o tada tavęs čia apskritai nebūtų.“
- Vaikų asmenybių skirtumai atsiskleidžia paprastai: paauglys sūnus padovanoja mamai gražų vėrinį, o dukra iškart „rezervuoja“ jį tai dienai, kai mamos nebeliks.
