Tinkamai parinktas džiovyklės režimas gali padėti dviem kryptimis iš karto: apsaugoti drabužius nuo susitraukimo ar deformacijos ir sumažinti energijos sąnaudas. Nors anksčiau dauguma džiovyklių turėjo vos kelis pasirinkimus, šiandien jos siūlo įvairius režimus skirtingiems audiniams ir skirtingoms situacijoms. Bėda ta, kad pavadinimai ne visada aiškiai pasako, ką konkrečiai džiovyklė darys su jūsų skalbiniais.
- 1.Kaip etiketės simboliai padeda pasirinkti džiovyklės režimą
- 2.Ką reiškia „džiovinti būgne“
- 3.Kokia būna džiovyklės temperatūra
- 4.Džiovinimas be kaitros („air-dry“): kada jis praverčia
- 5.Švelnus / delikatus režimas: kam jis tinkamiausias
- 6.Nesiglamžantis / „permanent press“: kas tai ir kuo naudingas
- 7.Garinis ciklas: greitam atnaujinimui, bet ne džiovinimui
- 8.Automatinis džiovinimas ir džiovinimas pagal laiką: kada kurį rinktis
Iš esmės visi džiovinimo režimai remiasi dviem dalykais: temperatūra ir džiovinimo trukme. Senesniuose modeliuose šiuos parametrus dažnai nustatydavo pats žmogus (pavyzdžiui, aukšta temperatūra 40 minučių). Dabar daugumoje programų laikas ir kaitra parenkami automatiškai, o režimai pavadinami pagal tai, kokio tipo skalbiniai džiovinami (pvz., „švelnus“, „nesiglamžo“ ir pan.).
Kai džiovinate mišrų skalbinių krepšį arba nesate tikri, ką reiškia režimo pavadinimas, lengva pasimesti. Žemiau – aiškus gidas, kaip pasirinkti džiovinimą pagal drabužio etiketę ir kada verta rinktis vieną ar kitą džiovyklės programą.
Kaip etiketės simboliai padeda pasirinkti džiovyklės režimą
Prieš dėdami drabužį į džiovyklę, pirmiausia peržvelkite priežiūros ženklus etiketėje. Džiovinimą dažniausiai žymi kvadrato formos simbolis. Jo viduje esantys elementai (apskritimas, taškai, linijos ar perbraukimas) parodo, ar galima džiovinti būgne, kokia šiluma tinka ir ar reikėtų rinktis džiovinimą ore.
Jei drabužį galima džiovinti džiovyklėje, kvadrato viduje paprastai matysite apskritimą. Taškai apskritime dažniausiai reiškia temperatūros lygį: kuo jų daugiau, tuo didesnė kaitra. Linijos (paprastai po simboliu ar simbolio viduje, priklausomai nuo žymėjimo sistemos) nurodo, kad reikalingas švelnesnis ciklas.
Jei kvadratas su apskritimu yra perbrauktas, džiovyklės vengti reikėtų. Kai kuriais atvejais ant etiketės gali būti nurodytas džiovinimas ore (be būgno) – tokie ženklai padeda suprasti, ar drabužį kabinti, džiovinti patiesus ar laikyti pavėsyje.
Ką reiškia „džiovinti būgne“
Džiovinant drabužius dažniausiai renkamės vieną iš dviejų kelių: džiovinimą ore arba džiovinimą džiovyklėje (būgne). Jei etiketėje nurodyta, kad galima džiovinti būgne, drabužis tinkamas džiovyklei – tereikia parinkti atitinkamą temperatūrą pagal taškus simbolyje arba pasirinkti švelnesnį ciklą, jei audinys jautresnis.
Jeigu etiketėje nėra aiškaus nurodymo, kad būtinas ypač švelnus režimas ar džiovinimas ore, daugeliu atvejų tinka standartinis džiovinimas būgne, tačiau saugiausia vis tiek orientuotis į audinį (medvilnė, sintetika, vilna, viskozė ir pan.) ir drabužio konstrukciją (papuošimai, siuvinėjimai, aplikacijos).
Kokia būna džiovyklės temperatūra
Tiksli temperatūra priklauso nuo džiovyklės modelio ir pasirinkto režimo. Įprastai džiovyklės viduje temperatūra siekia maždaug 50–68 °C, o kai kuriuose režimuose gali trumpam pakilti iki maždaug 70 °C. Jei pastebite, kad drabužiai džiūsta neįprastai ilgai, verta patikrinti filtrus, ventiliaciją ir bendrą įrenginio būklę – nepakankamas kaitinimas ar oro cirkuliacija dažnai lemia prastesnį rezultatą.
Džiovinimas be kaitros („air-dry“): kada jis praverčia
Ne viskas, kas vadinama „džiovinimu ore“, reiškia džiovinimą ant virvės. Praktikoje yra du variantai: tradicinis džiovinimas be džiovyklės ir džiovyklės režimas, kuris naudoja kambario temperatūros orą.
Etiketė gali nurodyti vieną iš kelių džiovinimo ore būdų. Dažniausiai pasitaikantys:
- džiovinimas varvant (be gręžimo ar su minimaliu gręžimu, leidžiant vandeniui nutekėti);
- džiovinimas pavėsyje (kai saulė gali pakenkti spalvai ar pluoštui);
- džiovinimas pakabinus;
- džiovinimas patiesus (ypač svarbu mezginiams, kad neišsitampytų).
Jei džiovyklėje renkatės „air-dry“ tipo režimą, jis paprastai nešildo – būgnas tik vartosi, o į vidų pučiamas kambario temperatūros oras. Tai naudinga norint „atpurenti“ pagalves, antklodes ar atgaivinti drabužį, tačiau šlapių skalbinių toks ciklas išdžiovina lėčiau ir ne taip efektyviai.
Švelnus / delikatus režimas: kam jis tinkamiausias
Švelnus (dar vadinamas delikatu) režimas skirtas jautresniems audiniams ir drabužiams, kurie nemėgsta karščio. Jis dažniausiai džiovina mažesne temperatūra, tačiau ilgiau – taip sumažinama rizika pažeisti pluoštą.
Šis režimas dažnai tinka:
- viskozei, šifonui ir panašiems gležniems audiniams;
- drabužiams su siuvinėjimu, dekoru ar aplikacijomis;
- sporto aprangai su elastanu (maža kaitra padeda išvengti audinio irimo, spalvos blukimo ir formos praradimo).
Nors gali atrodyti, kad švelnus ciklas tinka ir liemenėlėms, apatiniams ar megztiniams, daugeliu atvejų tokius drabužius saugiau džiovinti ore (pakabinus arba patiesus). Būgno vartymas ir net žema šiluma gali paveikti formą, o kontaktas su kitais drabužiais kartais lemia užkabinimus.
Nesiglamžantis / „permanent press“: kas tai ir kuo naudingas
„Nesiglamžantis“ režimas dažniausiai naudoja vidutinę temperatūrą ir neretai turi atvėsinimo etapą ciklo pabaigoje. Tokia kombinacija padeda sumažinti susiglamžymą, todėl drabužiai rečiau reikalauja lyginimo.
Šis režimas paprastai tinka kasdieniams drabužiams, pavyzdžiui:
- marškiniams ir kelnėms;
- sintetinių pluoštų drabužiams (pvz., poliesteriui), kurie dažnai džiūsta greičiau nei medvilnė.
Pavadinimas „permanent press“ susijęs su specialiu apdorojimu, kuris gamybos metu taikomas kai kuriems drabužiams, kad audinys mažiau glamžytųsi ir geriau išlaikytų įsiuvus ar „kantus“. Tinkamas džiovyklės režimas padeda šį efektą išlaikyti.
Garinis ciklas: greitam atnaujinimui, bet ne džiovinimui
Kai kuriose džiovyklėse yra garų programa, skirta drabužiams „atgaivinti“ be skalbimo. Garai kartu su šiluma padeda atleisti įsisenėjusias raukšles ir sumažinti kvapus, todėl tai patogu, kai drabužį norisi greitai paruošti dėvėjimui.
Svarbu žinoti: garinis ciklas paprastai nėra skirtas šlapiems drabužiams išdžiovinti. Jis veikiau gelbsti tada, kai drabužiai po džiovinimo buvo palikti būgne ir spėjo susiglamžyti.
Automatinis džiovinimas ir džiovinimas pagal laiką: kada kurį rinktis
Daugelyje šiuolaikinių džiovyklių rasite du skirtingus principus: automatinį džiovinimą ir džiovinimą pagal nustatytą laiką. Nors abu gali naudoti panašią temperatūrą (tai priklauso nuo modelio ir pasirinktos programos), jų logika skiriasi.
Automatinis džiovinimas
Automatinis režimas naudoja drėgmės jutiklius: džiovyklė stebi, kiek drėgnas oras ir skalbiniai, ir sustoja tuomet, kai pasiekiamas pasirinktas sausumo lygis. Tai patogu, nes nereikia spėlioti, kiek minučių reikės konkrečiam skalbinių kiekiui.
- Dažnai padeda taupyti elektrą, nes džiovyklė dirba tik tiek, kiek reikia.
- Mažina per ilgo džiovinimo riziką, todėl drabužiai rečiau nukenčia nuo perteklinės kaitros.
Džiovinimas pagal laiką
Laiko režime jūs patys nustatote, kiek džiovyklė veiks. Tai naudinga, kai skalbiniai po automatinio ciklo dar šiek tiek drėgni arba kai norite „pabaigti“ džiovinimą konkretiems daiktams (pavyzdžiui, storesniems džinsams).
- Šis pasirinkimas reikalauja daugiau atsargumo: per ilgas laikas gali padidinti susiglamžymo, statinio krūvio ir susitraukimo tikimybę.
Jei dažnai kyla dilema, kurį režimą rinktis, paprasta taisyklė tokia: kasdieniams mišriems skalbiniams – automatinis, o pagal laiką – tik tada, kai tiksliai žinote, kad reikia kelių papildomų minučių.
