Kai lėktuvas ruošiasi kilti ar leistis, salone galima pastebėti pasikartojantį vaizdą: įgulos nariai atsisėda į savo sėdynes, prisisega diržus ir įsitaiso labai konkrečiai. Kartais atrodo, kad jie net pakiša delnus po šlaunimis – tarsi „sėdėtų ant rankų“. Tai nėra atsitiktinis įprotis: tokia laikysena tiesiogiai susijusi su sauga ir reakcija kritinėse situacijose.
- 1.Kas yra „brace“ laikysena ir kada ji naudojama
- 2.Kaip atrodo įgulos apsauginė laikysena
- 3.Kodėl pakilimas ir nusileidimas laikomi rizikingiausiomis skrydžio dalimis
- 4.Kodėl kartais atrodo, kad įgula „sėdi ant rankų“
- 5.Ką įgula daro šiomis minutėmis be pačios laikysenos
- 6.Ką verta žinoti keleiviams: saugiausia laikysena skrydžio metu
Kas yra „brace“ laikysena ir kada ji naudojama
Pakilimas ir nusileidimas aviacijoje laikomi „kritinėmis“ skrydžio fazėmis – būtent tada statistiškai įvyksta daugiausia incidentų, jei jie apskritai įvyksta. Dėl to salono įgula šiomis minutėmis užima specialią apsauginę laikyseną, dažnai vadinamą „brace“ (liet. apsauginė, pasirengimo) pozicija.
Pagrindinis šios pozicijos tikslas – sumažinti nekontroliuojamus kūno judesius ir galimų antrinių smūgių riziką, jei tektų patirti staigų stabdymą, smūgį, išvažiavimą iš tako ar kitą avarinį nusileidimą.
Kaip atrodo įgulos apsauginė laikysena
Vienos universalios, visiems lėktuvams identiškos „brace“ pozicijos nėra. Ji gali skirtis priklausomai nuo:
- orlaivio tipo ir salono įrangos,
- įgulos sėdynės (angl. jump seat) konstrukcijos,
- konkrečios įgulos nario vietos ir diržų sistemos.
Vis dėlto bendri principai išlieka panašūs: įgulos narys sėdi stabiliai, prisisegęs diržais, išlaikydamas kūną taip, kad staigaus judesio metu būtų kuo mažiau „mėtomas“.
Ką dažniausiai daro rankos
Rankų padėtis gali būti pasirenkama skirtingai. Vieni įgulos nariai laiko rankas ant kelių ar ant kelių sukryžiuotas, kiti – arčiau šlaunų. Kartais pasitaiko ir variantas, kai delnai pakišami po šlaunimis. Svarbu ne tai, kad rankos būtinai turi būti „po kojomis“, o tai, kad laikysena padėtų išlikti stabiliai ir pasiruošus veikti.
Kojų padėtis ir stabilumas
Yra ir aiškių praktinių taisyklių dėl kojų: paprastai mokoma nekryžiuoti kojų ir pėdas laikyti remiantis į grindis. Tai suteikia tvirtesnę atramą ir sumažina riziką prarasti pusiausvyrą staigių jėgų poveikio metu.
Kodėl pakilimas ir nusileidimas laikomi rizikingiausiomis skrydžio dalimis
Nors skrydis daugeliu atvejų vyksta sklandžiai, pakilimo ir nusileidimo metu vienu metu sutampa daugiau veiksnių: mažesnis aukštis, mažiau laiko reakcijai, didesnė apkrova sistemoms ir būtinybė tiksliai laikytis procedūrų. Todėl įgulos tikslas – iš anksto būti pasiruošus ne „jei“, o „jeigu“ scenarijui, net jei tikimybė maža.
Apsauginė sėdima pozicija tam ir skirta: sumažinti galūnių „išsitaškymą“ staigaus smūgio metu ir padėti kūnui išlikti kuo labiau kontroliuojamam.
Kodėl kartais atrodo, kad įgula „sėdi ant rankų“
Rankų pakišimas po šlaunimis dažniausiai nėra privaloma taisyklė. Tai labiau individualus pasirinkimas, kurį kai kas laiko patogiu, kai siekiama išlaikyti rankas vienoje vietoje ir nenukrypti nuo stabilios pozicijos.
Yra paplitusi versija, kad toks rankų „įtvirtinimas“ gali padėti suvaldyti netikėto išgąsčio reakciją, kuri pasireiškia staigiai susidūrus su netikėtu dirgikliu (pavyzdžiui, stipria turbulencija). Teoriškai, „užfiksavus“ rankas lengviau išlikti susikoncentravus ir reaguoti metodiškai. Vis dėlto ši praktika nėra universali ir ne visur įprasta: vienose šalyse ją galima pamatyti dažniau, kitose – retai arba beveik niekada.
Be to, kai kuriems įgulos nariams toks rankų laikymas gali atrodyti nepraktiškas, nes gali sulėtinti veiksmus, jei staiga reikėtų greitai sugriebti atramą ar reaguoti į netikėtą situaciją salone.
Ką įgula daro šiomis minutėmis be pačios laikysenos
Pakilimo ir nusileidimo metu svarbi ne tik kūno padėtis. Įgulos nariai paprastai atlieka trumpą „tylų“ procedūrų peržvalgą mintyse: prisimena evakuacijos veiksmų seką, įvertina artimiausius išėjimus, „pasikartoja“ komandas, kurias tektų duoti keleiviams, ir susitelkia į savo konkrečią atsakomybės zoną.
Jei turbulencija užklumpa tada, kai įgulos narys stovi, dažniausiai taikomas paprastas stabilumo principas: kojos statomos plačiau, o ranka įsikimbama į tvirtą atramos tašką (pavyzdžiui, sėdynės atlošą ar kitą konstrukcijos dalį), kol atsiranda galimybė saugiai grįžti į savo vietą ir prisisegti.
Ką verta žinoti keleiviams: saugiausia laikysena skrydžio metu
Keleiviams paprastai nereikia kopijuoti įgulos „brace“ pozicijos kiekvieno pakilimo ar nusileidimo metu. Kasdienėse situacijose saugiausia ir praktiškiausia laikysena yra paprasta: sėdėti savo vietoje ir laikyti saugos diržą užsegtą taip, kad jis priglustų.
Jei pasitaiko turbulencija, naudinga:
- abi pėdas padėti ant grindų,
- išlikti sėdimoje padėtyje,
- rankomis stabiliai laikytis už porankių ar sėdynės, jei to reikia.
O jeigu būtų reali avarinė situacija, įgula pateiks aiškias instrukcijas, kokią keleivio apsauginę poziciją užimti. Dėl to verta atkreipti dėmesį į saugos instruktažą prieš skrydį: kritiniu momentu būtent paprastos, iš anksto girdėtos komandos padeda veikti greičiau.
Trumpai tariant, įgulos laikysena pakilimo ir nusileidimo metu nėra keistas ritualas. Tai apgalvota saugos praktika, skirta tam, kad prireikus žmonės, atsakingi už keleivių saugumą, galėtų kuo greičiau ir efektyviau veikti.
