Nors tai gali atrodyti juokingai, šuns „čiuožimas“ užpakaliu per kilimą (kai augintinis priekinėmis letenomis stumiasi į priekį, o užpakalinę dalį trina į grindis) dažniausiai nėra vien tik keistas įprotis. Dažniausiai taip šuo bando sumažinti diskomfortą ir „pasakyti“, kad kažkas jam niežti, yra sudirgę arba skauda.
Šis elgesys gali pasitaikyti retkarčiais ir greitai praeiti, tačiau jei jis kartojasi, svarbu suprasti galimas priežastis ir laiku imtis veiksmų. Žemiau – dažniausi paaiškinimai, kodėl šunys trina užpakalinę dalį, ir ką galite daryti namuose, o kada geriau kreiptis į veterinarą.
Kodėl šuo trina užpakalį į grindis
Pagrindinė mintis paprasta: šuo taip elgiasi todėl, kad jam nemalonu. Patrinimas į kilimą ar grindis trumpam palengvina niežulį ar spaudimą, bet problema dėl to dažniausiai neišsisprendžia. Dažniausios priežastys – kelios.
Išangės liaukų (analinių maišelių) problemos
Viena dažniausių priežasčių – sudirgusios ar užsikimšusios išangės liaukos. Tai dvi mažos liaukutės šalia tiesiosios žarnos, kurios išskiria stipraus kvapo sekretą. Normaliai jis pasišalina tuštinantis, bet kartais sekretas sutirštėja, liaukos prisipildo, gali atsirasti uždegimas.
Kai liaukos perpildytos, šuo gali jausti spaudimą, niežulį ar skausmą – tuomet ir prasideda „čiuožimas“. Negydant situacija gali komplikuotis infekcija, o kraštutiniais atvejais – net liaukų pratrūkimu, kas gyvūnui sukelia stiprų skausmą.
- Ką daryti: jei įtariate analinių maišelių problemą, saugiausia kreiptis į veterinarą – jis gali įvertinti būklę ir prireikus liaukas ištuštinti.
- Kai kuriems šunims to prireikia periodiškai, todėl verta su veterinaru aptarti profilaktikos planą, jei epizodai kartojasi.
Alergijos ir odos niežulys
Šunys, kaip ir žmonės, gali reaguoti į aplinkos dirgiklius (žoles, žiedadulkes) ar tam tikrą maistą. Skirtumas tas, kad šunims alergijos dažnai „išlenda“ per odą: paraudimas, dirglumas, niežulys. Dėl to jie gali laižyti pilvą, graužti letenas, o kartais – trinti ir užpakalinę dalį.
- Ką daryti: po pasivaikščiojimo galima švelniai nuvalyti kailį ir odą, kad sumažėtų kontaktas su galimais alergenais.
- Jei niežulys kartojasi, aptarkite su veterinaru alergijos valdymą: nuo mitybos korekcijų iki tinkamų priemonių parinkimo.
Žarnyno parazitai
Kita priežastis – vidiniai parazitai, pavyzdžiui, kaspinuočiai. Jei parazitų segmentai pasišalina su išmatomis ar dirgina sritį aplink tiesiąją žarną, šuo gali jausti kutenantį niežulį ir bandyti „nusitryninti“ nemalonų pojūtį.
- Ką daryti: surinkite išmatų mėginį ir pristatykite veterinarui tyrimui – taip greičiausiai pavyks patvirtinti arba atmesti parazitų variantą ir parinkti tinkamą gydymą.
Vietinis sudirginimas (kirpimas, viduriavimas, nešvarumai)
Kartais problema nėra rimta liga, o tiesiog sudirgusi oda. Pavyzdžiui, po kailio kirpimo (ypač jei sritis buvo trumpai nuskusta) gali atsirasti nedidelis dirginimas. Taip pat gležną sritį gali „išdeginti“ minkštos išmatos ar viduriavimas, o prilipę nešvarumai ar susivėlęs kailis aplink išangę gali kelti papildomą diskomfortą.
- Ką daryti: lengvas sudirginimas dažnai praeina savaime. Stebėkite sritį, palaikykite švarą, atkreipkite dėmesį, ar nėra kitų požymių (skausmo, patinimo, išskyrų, vangumo).
Kada verta sunerimti ir kreiptis į veterinarą
Vienkartinis „pasitrynimas“ dar nebūtinai reiškia problemą, tačiau kartojamas ar stiprus čiuožimas – signalas, kurio geriau neignoruoti. Ypač svarbu pasirodyti veterinarui, jei:
- šuo trina užpakalį dažnai arba tai tęsiasi kelias dienas;
- matote, kad veiksmą lydi skausmas, nerimas, inkštimas;
- pastebite patinimą, paraudimą, nemalonų kvapą ar išskyras aplink išangę;
- kartu atsirado viduriavimas, pasikeitė tuštinimasis, krito apetitas ar šuo tapo vangus.
Ką galite padaryti namuose, kad tai kartotųsi rečiau
Reguliari apsauga nuo blusų ir erkių
Nuosekli profilaktika padeda sumažinti odos dirginimą, kuris gali kilti dėl įkandimų ar alerginės reakcijos. Be to, blusos susijusios ir su kai kurių parazitų plitimu, tad apsauga gali turėti dvigubą naudą.
Daugiau skaidulų racione
Šunims, linkusiems į analinių maišelių problemas, kartais padeda skaidulomis turtingesnis maistas: tvirtesnės išmatos gali geriau „atlikti darbą“ tuštinantis ir natūraliai padėti liaukoms išsituštinti. Jei problema kartojasi, mitybą verta aptarti su veterinaru.
Švara ir apkirptas kailis aplink probleminę sritį
Patikrinkite, ar aplink išangę neprisikaupė prilipusio kailio, nešvarumų ar išmatų likučių. Kartais vien tai sukelia trintį, neleidžia normaliai tuštintis ir didina diskomfortą. Tvarkingai prižiūrėtas kailis šioje vietoje gali sumažinti dirginimo riziką.
