Žiemos kelionės lėktuvu kartais primena ne malonų skrydį, o buvimą uždaroje erdvėje, kur kažkas nuolat kosėja. Natūralu, kad kyla klausimas: ar sėdėjimo vieta gali sumažinti tikimybę užsikrėsti gripu, COVID-19 ar peršalimu?
- 1.Kur lėktuve sėdėti, kad būtų mažiau mikrobų?
- 2.Ar verta persėsti, jei šalia kas nors kosėja?
- 3.Priekis, vidurys ar galas: ar yra „saugesnė“ zona?
- 4.Ar aukštesnė klasė automatiškai reiškia mažesnę riziką?
- 5.Ką dar galite padaryti skrydžio metu?
- 6.Rizika prasideda dar oro uoste
- 7.Ilgalaikė apsauga: skiepai
- 8.Trumpa atmintinė prieš skrydį
Gera žinia ta, kad šiuolaikiniuose lėktuvuose naudojami didelio efektyvumo dalelių filtrai, kurie valo dalį cirkuliuojančio oro ir sumažina ore esančių dalelių, įskaitant virusus, kiekį. Tačiau rizika visiškai nedingsta, nes didžiausias pavojus dažniausiai kyla ne iš pačios ventiliacijos, o iš artimo kontakto su kitais keleiviais ir paviršių, kuriuos nuolat liečia daugybė žmonių.
Kur lėktuve sėdėti, kad būtų mažiau mikrobų?
Praktiškiausias pasirinkimas dažniausiai yra vieta prie lango. Ji paprastai būna toliau nuo intensyvaus judėjimo zonų – praėjimo ir tualetų, kur srautai didžiausi. Kuo mažiau žmonių praeina šalia jūsų, tuo mažiau progų netyčia atsidurti arti kosinčio ar čiaudinčio keleivio ir tuo rečiau tenka liestis prie bendrų paviršių.
Tyrimai, nagrinėję kvėpavimo takų infekcijų plitimą ilgesniuose skrydžiuose, rodo dar vieną svarbią detalę: rizika mažėja, jei žmogus sėdi arčiau lango ir kuo mažiau vaikšto salone. Judėjimas tarp eilių didina tikimybę trumpam priartėti prie sergančiųjų ir paliesti dažnai liečiamus paviršius.
Vis dėlto net ir sėdint prie lango verta prisiminti vieną smulkmeną: nereikėtų remti galvos į langą ar jo apvadą. Šios vietos gali būti netikėtai „populiarios” bakterijoms ir ne visada kruopščiai nuvalomos tarp skrydžių.
Ar verta persėsti, jei šalia kas nors kosėja?
Instinktas atsitraukti nuo akivaizdžiai sergančio kaimyno suprantamas, tačiau persėdimas ne visada išsprendžia problemą. Lašeliai nuo kosulio ar čiaudulio gali pasklisti ir iš kelių eilių toliau, todėl vien didesnis atstumas ne visada reiškia, kad rizika taps minimali.
Analizuojant skirtingus atvejus nustatyta, kad dalis užsikrėtusiųjų sėdėjo netoli sergančio asmens (pavyzdžiui, kelių eilių spinduliu), tačiau nemaža dalis buvo ir toliau. Dėl to praktiškesnis sprendimas dažnai yra kaukė, kuri padeda sumažinti įkvepiamų lašelių ir smulkių dalelių kiekį, ypač kai šalia akivaizdžiai sergama.
Priekis, vidurys ar galas: ar yra „saugesnė“ zona?
Vienos garantuotai „sveikesnės“ lėktuvo dalies nėra. Tačiau yra vietų, kurias verta vertinti kritiškiau – ypač sėdynės šalia tualetų. Ten žmonės dažniau buriuojasi, laukia eilėje ir nuolat juda, todėl didėja ir artimo kontakto, ir prisilietimų prie bendrų paviršių tikimybė.
Jei renkatės vietas iš sėdimų vietų schemos, naudinga ieškoti eilės, kuri būtų kuo toliau nuo tualetų ir vietų, kur žmonės dažniausiai būriuojasi.
Ar aukštesnė klasė automatiškai reiškia mažesnę riziką?
Patogesnės vietos paprastai suteikia daugiau erdvės, o didesnis atstumas tarp žmonių teoriškai gali sumažinti lašelinio perdavimo tikimybę. Vis dėlto tai nėra „apsauga nuo ligų“. Net ir erdvesnėje salono dalyje galite sėdėti šalia žmogaus, kuris kosėja, čiaudi ar jaučiasi prastai.
Trumpai tariant, papildomas komfortas gali būti naudingas, bet vien jo nepakanka laikyti patikima infekcijų prevencijos priemone.
Ką dar galite padaryti skrydžio metu?
Vien vietos pasirinkimas – tik dalis strategijos. Didelę reikšmę turi ir tai, kaip elgiatės skrydžio metu: ką liečiate, kiek judate ir kaip rūpinatės higiena.
Nuvalykite dažniausiai liečiamus paviršius
Kieti paviršiai, kuriuos liečia daug žmonių, gali tapti infekcijų perdavimo grandimi. Prie tokių priskiriami atlenkiami staliukai, saugos diržų sagtis, porankiai. Kai kurie virusai ant paviršių gali išlikti kelias valandas ar ilgiau, todėl dezinfekuojanti servetėlė prieš įsikuriant gali būti paprastas, bet naudingas įprotis.
Tualete venkite tiesioginio kontakto su paviršiais
Lėktuvo tualete daugelis paviršių liečiami itin dažnai. Po rankų nusiplovimo verta pagalvoti, kaip užsukti čiaupą ir atidaryti duris neliečiant rankomis: tam gali pasitarnauti popierinis rankšluostis, jei toks yra.
Nukreipkite virš galvos esantį oro srautą
Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar atidaryta oro anga visada padeda, tačiau praktiškai ji gali būti naudinga dėl kryptingo oro judėjimo. Jei oro srautą nukreipsite žemyn priešais save, jis gali padėti „nustumti“ ore esančias daleles tolyn nuo kvėpavimo zonos.
Gerkite vandenį ir saugokitės dehidratacijos
Salone oras sausas, todėl lengva nepastebėti, kad organizmui trūksta skysčių. Paprastas sprendimas – reguliariai gurkšnoti vandenį. Jei įmanoma, rinkitės uždarytą buteliuotą vandenį.
Nenaudokite sėdynės kišenės kaip daiktų saugyklos
Kišenės sėdynių atlošuose dažnai „surinktų“ įvairių daiktų ir ne visada yra kruopščiai išvalomos. Jei galite, svarbiausius daiktus laikykite savo rankiniame krepšyje taip, kad nereikėtų jų dėti į atlošo kišenę.
Turėkite kaukę kritinėms situacijoms
Kaukė praverčia tada, kai šalia atsiranda akivaizdžiai sergantis keleivis arba kai skrydis ilgas ir žmonių srautas didelis. Ji taip pat padeda mažiau liesti veidą – o tai svarbu, nes per rankas infekcijos dažnai „keliauja“ į nosį ar burną.
Rizika prasideda dar oro uoste
Užsikrėtimo tikimybė didėja ne tik lėktuve. Oro uoste yra vietų, kurias liečia tūkstančiai rankų – savitarnos registracijos ekranai, bendros rankenos, laukimo zonų porankiai. Todėl verta turėti rankų dezinfekantą ir naudoti jį po kontakto su bendrais paviršiais, ypač prieš valgant ar liečiant veidą.
Ilgalaikė apsauga: skiepai
Jei norite mažinti žiemos sezono infekcijų riziką plačiąja prasme, svarbi ir ilgalaikė prevencija – laiku atnaujinami skiepai nuo gripo bei COVID-19 pagal aktualias rekomendacijas. Tai nepakeičia higienos įpročių, bet gali padėti sumažinti sunkios ligos tikimybę.
Trumpa atmintinė prieš skrydį
- Rinkitės vietą prie lango ir, jei įmanoma, toliau nuo tualetų.
- Stenkitės kuo mažiau vaikščioti salone.
- Nuvalykite staliuką, porankius ir kitus dažnai liečiamus paviršius.
- Turėkite kaukę, ypač jei šalia sergama.
- Naudokite rankų dezinfekantą po kontakto su bendrais paviršiais oro uoste ir lėktuve.
- Reguliariai gerkite vandenį.
