Daugelis žmonių bent kartą gyvenime pastebi, kad rankos pradeda drebėti. Dažnai tai nėra rimta, tačiau rankų drebulys gali byloti apie įvairias organizmo būsenas, todėl nereikėtų jo ignoruoti.
Kodėl atsiranda rankų drebulys
Judesius organizme reguliuoja keletas svarbių smegenų zonų. Prie to prisideda motorinė žievė, esanti kaktos srityje, bazaliniai branduoliai, giliau esančios smegenų struktūros, bei smegenų kamienas, jungiantis smegenis su nugaros smegenimis. Kai šiose srityse vyksta pakitimų arba trikdžių, gali atsirasti drebulys.
Kas sukelia rankų drebėjimą
Yra įvairių priežasčių, kodėl rankos pradeda drebėti – nuo nekaltų kasdienių veiksnių iki rimtų ligų.
Pernelyg daug kofeino
Jei išgėrėte daug kavos ar kitų kofeino turinčių gėrimų, galite pastebėti, kad rankos ima drebėti. Suaugusiems rekomenduojama neviršyti 400 mg kofeino per dieną – tai maždaug keturios–penkios puodeliai kavos. Didelės dozės gali sukelti nerimą, nemigą, širdies plakimą ir drebulį.
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Skydliaukė reguliuoja daugelį kūno funkcijų, tokių kaip širdies ritmas, virškinimas ir medžiagų apykaita. Padidėjusi skydliaukės veikla (hipertireozė) dažnai pasireiškia širdies permušimais, netikėtu svorio kritimu ir subtiliu, vos pastebimu rankų drebulys. Kraujo tyrimas padeda įvertinti skydliaukės funkciją, o prireikus gydytojas paskirs gydymą.
Vaistų poveikis
Kartais drebulys gali prasidėti pradėjus vartoti naujus vaistus – tai vadinama medikamentų sukeltu drebulys. Pasitaiko, kad jį sukelia vaistai nuo depresijos, aukšto kraujospūdžio ar astmos, taip pat ir hormoniniai vaistai. Pastebėję naują simptomą kreipkitės į gydytoją, ypač jei pradėjo drebėti rankos po naujo vaisto vartojimo.
Alkoholis
Nutraukus ilgesnį ir gausesnį alkoholio vartojimą, rankų drebėjimas dažnai tampa vienu iš abstinencijos požymių. Tokiu atveju drebulys dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 24–48 valandas po paskutinio alkoholio vartojimo ir išnyksta per penkias dienas.
Esminis drebulys
Viena dažniausių lėtinių priežasčių – vadinamasis esminis drebulys. Tai pasireiškia nevalingais, ritmiškais rankų judesiais, kurie dažnai sustiprėja atliekant kasdienes veiklas, tarkime, geriant iš stiklinės. Šis sutrikimas gali būti paveldimas, tačiau jis nėra Parkinsono ligos pradžia.
Gyvsidabrio poveikis
Nors toks atvejis retas, ilgalaikis kontaktas su gyvsidabriu gali būti viena drebulio priežasčių. Toksiškas poveikis nervų sistemai pasireiškia ne tik drebuliu, bet ir rimtesniais simptomais – pavyzdžiui, atminties prastėjimu, sunkumais vaikštant ar net regos sutrikimais.
Socialinis nerimas
Rankų drebulys gali būti susijęs ir su emocine būsena. Žmonėms, jautriai reaguojantiems į viešas situacijas – tarti kalbą ar susipažinti su naujais žmonėmis – pasireiškia stipresnis rankų drebėjimas. Būtent stresas ir įtampa dažnai paaštrina tremorą asmenims, kuriems būdingi nervų sistemos sutrikimai.
Miego trūkumas ir stresas
Nuovargis, nemiga ar intensyvus stresas taip pat gali sustiprinti ar išprovokuoti rankų drebėjimą, ypač jei jau turite polinkį į drebulį. Rekomenduojama laikytis sveikos miego higienos ir ieškoti veiksmų, kurie leidžia geriau pailsėti bei sumažinti stresą – pvz., reguliariai sportuoti, medituoti, stengtis atsipalaiduoti.
Parkinsono liga
Vienas iš nuolatinių, ramybės būsenoje atsirandančio rankų drebulio priežasčių gali būti Parkinsono liga. Be drebulio, dažnai pasireiškia raumenų sustingimas, judesių sulėtėjimas ar pusiausvyros problemos.
Kada verta sunerimti
Jei žinote, kad šiandien išgėrėte daugiau kavos nei įprastai, didelė tikimybė, kad drebulys praeis savaime. Tačiau jei rankos drebėti ima be aiškios priežasties, ar pastebite kitų simptomų, verta pasitarti su gydytoju. Ypač svarbu kreiptis į neurologą, jei drebėjimas stiprėja arba atsiranda kitų judesių ar koordinacijos sutrikimų.
Tyrimai ir diagnostika
Kartais gydytojas gali rekomenduoti atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Tai leidžia pašalinti tokias ligas kaip insultas ar navikas tam tikrose smegenų vietose. Jei įtariama Parkinsono liga, atliekami ir kiti papildomi tyrimai, kurie padeda įvertinti dopamino sistemos veiklą.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją
Apsilankant pas specialistą, verta surašyti, kada dažniausiai drebėjimas pasireiškia, kokiomis aplinkybėmis jis sustiprėja, kokius kitus simptomus pastebite. Taip gydytojui bus lengviau įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią tyrimo ar gydymo kelią.













