Dažnas prisimena legendinį 9-ojo dešimtmečio televizijos dailininką, kuris vėl atsidūrė dėmesio centre. Vienas keisčiausių jo įpročių – neapsiriboti tik vienu, o sukurti net tris kiekvieno paveikslo kopijas.
Netikėta naujo populiarumo banga
Paskutiniais metais apie šį menininką vėl kalba visi. Didžiulį atgimimą lėmė sparčiai išaugęs dėmesys internete. Socialiniuose tinkluose, gif’uose, memuose ir net Helovyno kostiumuose – visur atsiduria jo atvaizdas ir kūryba. Vienas sėkmingų renginių, pavyzdžiui, devynių valandų transliacija per populiarią platformą menininko gimimo dienos proga, pritraukė gausybę naujų žiūrovų. Vėliau kai kurios jo laidos pasirodė ir įvairiose transliacijų platformose bei tradicinėje televizijoje.
Taip pat populiarumo bangą augina ir tapybos pamokos baruose, per kurias dalyviai seka instruktoriaus žingsnius ir sukuria savo paveikslą. Juk tapo įprasta socialiniuose tinkluose matyti nuotraukas su šio menininko stiliaus detale. Dėl visų šių tendencijų vis daugiau žmonių domisi ne tik menininko paslaptimis, bet ir jo kūrybos užkulisiais. Vienas įdomiausių atradimų – įprotis kiekvieną paveikslą daryti tris kartus.
Trys tapybos etapai – kodėl tiek daug?
Sunku patikėti, tačiau kiekviena menininko laidoje pristatyta drobė egzistuoja bent trijų versijų. Toks metodas turėjo labai paprastą paaiškinimą. Visų pirma, kiekvienos laidos pradžioje buvo kuriamas pradinės vizijos paveikslas – tarsi nuoroda, į kurią menininkas galėjo atsiremti filmavimo metu. Ši schema primena šiandienines tapybos pamokas baruose, kur dalyviai kopijuoja instruktoriaus kūrinį, o instruktorius demonstruoja savo tapybą šalia.
Antroji versija buvo tapoma gyvai filmavimo metu – būtent ją matė televizijos laidos žiūrovai. Trečioji, itin kruopštus variantas, buvo kuriama vėliau – ši drobė patekdavo į menininko leidinius ir buvo laikoma pačia tiksliausia ir tvarkingiausia iš visų.
Kur šiandien saugomos originalios drobės?
Per ilgą karjerą menininkas spėjo sukurti šimtus paveikslų laidų metu. Kiekvienas darbas, teoriškai, turi net tris kopijas. Tačiau šiandien šias drobes pamatyti ar įsigyti beveik neįmanoma – jos kruopščiai saugomos ir nėra parduodamos. Didelė kolekcijos dalis laikoma sandėlyje, kuris ir dabar priklauso verslo bendrovei, susijusiai su menininko kūrybine palikimu. Nedidelė dalis eksponuojama tame pačiame pastate.
Įmonės atstovai tvirtina: paveikslų pardavimas niekada nebuvo jų tikslas, o ir pats menininkas nenorėjo jų matyti prekyboje. Didelis gerbėjų susidomėjimas internete nepakeitė šios pozicijos – kūriniai išlieka neprieinami pardavimui.
Paveikslai muziejų rinkiniuose
Neseniai keletas šių tapybos darbų buvo atrinkti prestižiniam muziejui ir tapo nuolatinės kolekcijos dalimi. Keturi menininko paveikslai saugomi viename iš garsiausių muziejų pasaulyje ir laukia, kol bus pristatyti visuomenei. Akivaizdu, kad didžiulė internetinė gerbėjų bendruomenė netruks pastebėti, kai tik atsiras galimybė juos pamatyti gyvai.
