Kalbant apie aukštąjį mokslą, dažnai susiduriame su dviem sąvokomis – kolegija ir universitetas. Iš pirmo žvilgsnio jos skamba panašiai, tačiau iš tikrųjų tarp jų egzistuoja tam tikri skirtumai. Vis dėlto, kyla klausimas, ar šios sąvokos turi didelę reikšmę renkantis, kur studijuoti?
Kuo pasižymi universitetas
Universitetų pavadinimas naudojamas jau nuo XIII amžiaus ir ši savoka išliko aktuali iki šiol. Universitetai paprastai teikia tiek bakalauro studijas, tiek ir galimybę studijuoti magistro ar doktorantūros lygmeniu, siūlydami įvairias profesines programas. Nors griežtų reikalavimų, kas gali vadintis universitetu, nėra daugelyje šalių, dažnai universitetas suprantamas kaip didesnė institucija, apimanti platų studijų ir mokslinių tyrimų spektrą.
Kolegijos ypatumai
Kolegijos dažniausiai labiau orientuojasi į pirmosios pakopos (bakalauro lygmens) studijas ir teikia daugiau dėmesio šiam ugdymui. Kai kurios kolegijos visai neturi magistrantūros ar doktorantūros studijų, tačiau yra ir tokių, kurios siūlo platesnį studijų pasirinkimą. Įdomu tai, kad žodis „kolegija“ gali reikšti ir atskiras universiteto padalinių sritis, pavyzdžiui, inžinerijos ar menų kolegiją stambesnės mokslo įstaigos viduje.
Bendrumai tarp kolegijų ir universitetų
Nors dažnai kalbame apie skirtingas aukštųjų mokyklų rūšis, jų funkcijos ir struktūra kartais labai panašios. Abi rūšys gali būti tiek privačios, tiek valstybinės. Taip pat nei kolegija, nei universitetas savaime nereiškia, kad įstoti į vieną bus sunkiau nei į kitą – tai priklauso nuo konkrečios mokyklos bei jos siūlomų programų kokybės ir konkurencingumo.
Kuo skiriasi kolegija nuo universiteto?
Visgi egzistuoja keletas tendencijų, padedančių atskirti šias dvi sąvokas. Universitetai paprastai pasižymi didesniu studentų ir dėstytojų skaičiumi, taip pat gausesne tyrimų ir studijų sričių pasiūla. Kolegijos dažnai būna mažesnės, o jų studentų ir dėstytojų santykis – mažesnis, todėl gali suteikti daugiau individualaus dėmesio mokiniams. Universitetai dažniau siūlo platesnes magistrantūros ir doktorantūros programas, tačiau ši taisyklė turi daug išimčių.
Be to, žodis „universitetas“ su laiku įgijo didesnės prestižo atspalvį nei „kolegija“. Ne vienas mokymo įstaigos pavadinimas buvo pakeistas į universitetą siekiant pabrėžti platesnį akademinį profilį ir prestižą. Tačiau kai kurios institucijos, pradėjusios kaip kolegijos, išlaiko šį pavadinimą vien dėl istorinės tradicijos, net jei jų siūlomų programų spektras susilygino su universitetų.
Kodėl abu vadinami kolegijomis?
Nors kai kurie studentai mokosi universitete, jie vis tiek dažnai sako, kad eina „į kolegiją“. Tai susiję su tuo, kad tradiciškai žodis „kolegija“ asocijuojasi su pagrindinėmis universitetinėmis studijomis iškart po mokyklos – bakalauro programa. Daugelis universitetų turi atskiras kolegijas, kurios rūpinasi tam tikromis studijų kryptimis, todėl šis terminas tapo įprastas kaip apibūdinantis bendrą aukštojo mokslo pradžią.
Todėl, renkantis studijas, svarbu atkreipti dėmesį į pačios institucijos siūlomas programas, tradicijas, galimybes bei atmosferą, o ne vien į pavadinimą. Nesvarbu, ar pasirinksite universitetą, ar kolegiją – svarbiausia, kad studijos atitiktų jūsų asmeninius poreikius ir lūkesčius.
