Pastaruoju metu vis daugiau žmonių nusprendžia palikti darbą dėl įvairių priežasčių – kai kurie pasitraukia tyliai, o kiti aktyviai ir jausmingai ieško naujų galimybių. Vienas iš būdų, sulaukusių dėmesio, yra „rage-applying“ – tai veikla, kai įsiutę ar susierzinę darbuotojai vienu metu siunčia CV į daugybę skirtingų įmonių. Kuo ši tendencija patraukli ir ką svarbu žinoti prieš žengiant tokį žingsnį?
Kas yra „rage-applying“
„Rage-applying“ dažniausiai pasireiškia tada, kai darbuotojai pajunta, kad jų darbas nebeteikia prasmės arba vertės jausmo, o nuolatinė įtampa bei nepasitenkinimas tampa kasdienybe. Susikaupusios neigiamos emocijos tampa paskata veikti impulsyviai – žmonės išsiunčia daugybę darbo paraiškų, tikėdamiesi pakeisti savo situaciją ir susigrąžinti kontrolės jausmą.
Dažnai šis impulsas kyla dėl to, kad žmogus nebejaučia, jog būtų vertinamas, progresas darbe sustoja, o darbo aplinka tampa toksiška. Tačiau prieš griebiantis „rage-applying“, verta įvertinti pagrindines savo motyvacijas – ar tai bandymas pabėgti nuo problemų, ar iš tiesų noras augti?
Kodėl žmonės pasielgia impulsyviai
Daugelis šiuolaikinių darbuotojų siekia ne tik finansiškai gerai apmokamo darbo, bet ir lankstumo, prasmingos veiklos, asmeninio pripažinimo. Kitaip nei vyresnės kartos, jaunesnieji labiau linkę neatiduoti savęs vienai įmonei bet kokia kaina. Pastebėjus toksiškus ženklus – nepalankią vadovybę, nuvertinimą ar perdegimo grėsmę – daugiau žmonių renkasi išeiti arba bent jau ieškoti kitų variantų.
Impulsyvus darbo paraiškų siuntimas gali tapti būdu išlieti neigiamus jausmus ir vėl atrasti galimybę valdyti savo situaciją. Tačiau šiuo keliu einant svarbu ne tik įveikti nepasitenkinimą, bet ir atvirai apmąstyti – kas iš tikrųjų kelia pyktį ar nusivylimą darbo aplinkoje.
Ką reikėtų apsvarstyti prieš keičiant darbą
Nors spontaniškas paraiškų siuntimas dažnai suteikia trumpalaikį palengvėjimą, specialistai pataria neskubėti ir įvertinti, kokios problemos skatina tokį elgesį. Kartais išoriniai veiksniai – prasti santykiai su kolegomis ar monotoniškos užduotys – slepia vidinius konfliktus: baimę keistis ar neišspręstas savigarbos problemas.
Pakeitus darbą impulsyviai ir neišsprendus esminių priežasčių, rizikuojama patekti į panašią situaciją naujoje įmonėje. Todėl prieš priimant sprendimą verta pasigilinti į savo poreikius bei lūkesčius – kas trukdo jaustis gerai, ko tikitės iš naujos darbo vietos, kokias reikšmes siejate su darbu.
Galimos naudos ir rizika
Ieškant naujo darbo galima ne tik pagerinti savo finansinę padėtį ar rasti palankesnes darbo sąlygas, bet ir labiau pažinti save. Svarbus etapas – apgalvoti, kokios vertybės, tikslai bei asmeninis augimas jums reikalingi. Tai padeda atsirinkti pasiūlymus ir priimti sąmoningus sprendimus, o ne tik bandyti pabėgti nuo nepatogumų.
Tačiau neverta pamiršti ir galimų pavojų. Kai kuriose įmonėse aktyvus ieškojimas naujų galimybių laikomas neetišku veiksmu, galinčiu grėsti esamos vietos praradimu. Be to, neįvertinus tikrųjų problemų kyla pavojus patekti į tą pačią situaciją kitame darbe.
Kaip išmintingai ieškoti naujų galimybių
- Skirkite laiko atsakymams į klausimus: kas jus demotyvuoja, ką norėtumėte keisti darbe, ko laukiate iš būsimos darbo vietos?
- Neskubėkite reaguoti impulsyviai – ramus požiūris ir apgalvota strategija padės priimti palankesnius sprendimus.
- Pasirūpinkite, kad atnaujintas gyvenimo aprašymas atspindėtų jūsų stipriąsias puses ir pasiekimus.
- Atvirai įvertinkite, ką siūlo kiti darbdaviai – svarbus ne tik atlygis, bet ir kultūra, bendravimas, augimo galimybės.
- Palaikykite sveiką nuostatą – iš darbo kaitos galima daug išmokti apie save ir atrasti naujų, netikėtų karjeros kelių.
