Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su apgaulingais pranešimais: grasinimai dėl skolų, kvietimai patvirtinti banko duomenis ar kiti įtartini tekstai. Dažniausiai tokius raštuotus bandymus sukčiauti atpažinti lengva. Tačiau sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip įgyti žmonių pasitikėjimą – kartais užtenka vos trijų žodžių, kad atsidurtum jų pinklėse.
Išskirtinis žodis, į kurį verta atkreipti dėmesį
Visai nekaltai skambančios frazės ar net vienintelis žodis pranešime gali sukelti grėsmę jūsų saugumui. Jei gavote žinutę, kurioje yra žodis „prašome“ arba frazė „ar galėtumėte prašome“, reikėtų būti itin atsargiems. Iš pažiūros malonus ir mandagus tonas slepia dažną apgaulingų žinučių požymį.
Kodėl šis žodis? Kasdienėje lietuvių kalboje tokie mandagūs kreipiniai, kaip „prašome“, ypač raštu, dažnai nenaudojami. Dažnai tokį žodį renkasi asmenys, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, todėl jų pranešimai atkeliauja iš užsienio, kur sukčiai specialiai siunčia žinutes masiniu būdu. Tokie žodžiai, kaip ir gramatinės klaidos, yra pirmas ženklas, kad žinutę rašė ne patikimas siuntėjas.
Kokie dar ženklai išduoda apgaulingą žinutę?
Saugumo ekspertai pabrėžia, kad pagrindinis rizikos veiksnys yra ne tik konkretus žodis ar frazė, bet ir pats netikėtas kontakto pobūdis. Jei gaunate žinutę ar el. laišką iš nepažįstamo asmens, ypač jei nesate inicijavę jokio bendravimo, reikėtų būti labai atsargiems.
Sukčiai dažnai pradeda nuo itin neutralių ir draugiškų frazių, pavyzdžiui „Ar galėjau suklysti?“, „Sveiki, kaip sekasi?“, „Galbūt susitikome šiandien?“. Jų tikslas – sulaukti jūsų atsakymo ir megzti pokalbį. Atsakius, pradedami spausti ar apgauti įvairiais būdais: kvietimu investuoti į kriptovaliutas, prašymu nusiųsti dovanų kortelių ar kitų piniginių vertybių. Visa tai – sukčiavimo metodai, kurių pagrindas yra pasitikėjimo siekimas per atsitiktines ir mandagias užuominas.
Kaip elgtis gavus įtartiną žinutę?
Visais atvejais, kai gaunate nenumatytų žinučių ar el. laiškų, geriausia – paprasčiausiai juos ištrinti. Neatsakinėkite į pranešimą, neatidarykite nuorodų ir neprisegamų bylų. Ypač atsargiai elkitės, jei kas nors prisistato žinomos organizacijos darbuotoju ir prasideda nuo skubos jausmo – dažniausiai tokios situacijos yra sukčiavimo bandymai.
Nepatikėkite prašymais įvesti savo prisijungimo duomenis ar tikrinti sąskaitas pagal atsiųstą nuorodą. Jei kyla abejonių, prisijunkite prie savo paskyros per oficialų puslapį arba paskambinkite paskelbtai organizacijos telefono linijai.
Ką daryti, jei tapote sukčių taikiniu?
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skundų pateikimas dėl netikrų žinučių neveiksmingas, pranešti apie bandymą apgauti visuomet svarbu. Kuo daugiau duomenų turės atitinkamos institucijos, tuo daugiau dėmesio ir resursų bus skiriama kovai su sukčiais.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo apgavikų
- Niekuomet neatsakinėkite į netikėtus pranešimus ar žinutes iš nepažįstamų numerių.
- Nespustelėkite nuorodų ir neatidarykite prisegtų bylų, jei nepasitikite siuntėju.
- Saugokite asmeninius duomenis – jų niekada neprašys bankas ar valstybinės įstaigos SMS žinutėmis.
- Būkite atidūs gramatinėms klaidoms ar neįprastam žodynui.
- Jei kyla įtarimų, pasitarkite su artimaisiais arba susisiekite su atitinkamomis tarnybomis oficialiais kontaktais.
Dabartinėje interneto eroje apgavysčių metodai nuolat tobulėja. Svarbiausia – išlaikyti budrumą ir nedvejoti ieškant pagalbos ar tikrinant informaciją, kai kyla bent menkiausias įtarimas.
