Kirpykla daugeliui asocijuojasi su poilsiu, nauja šukuosena ar malonia pokalbių atmosfera. Tačiau tiems, kurie susiduria su fiziniais ar kognityviniais iššūkiais, toks apsilankymas gali tapti nemaloniu ir nerimą keliančiu išbandymu. Viena moteris su šeima nutarė keisti šią situaciją ir kurti erdvę, kurioje kiekvienas jaustųsi laukiamas bei galėtų džiaugtis paprasta paslauga – kirpimu.
Neprieinamos kirpyklos kasdienybė
Daugelis kirpyklų vis dar nėra pritaikytos žmonėms su specialiais poreikiais. Pavyzdžiui, žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu, dažnai susiduria su nepritaikytais įėjimais, aukštais laiptais ar siaurais praėjimais. Kartais jie verčiami naudotis krovininiais liftais arba ieškoti alternatyvių įėjimų, tačiau tai nesuteikia saugumo ar orumo jausmo. Įtampa kyla ir dėl pojūčių jautrumo – garsios plaukų džiovintuvų dūzgės, stiprūs kvapai, nenuspėjamai keičiama aplinka dažnai kelia sunkumų autismo spektro ar kitų neurotipinių sutrikimų turintiems žmonėms.
Pabaigos siekti ne namuose
Ne vienas tėvas ar mama, auginantys vaiką su negalia ar jautresniu sensoriniu suvokimu, renkasi kuo ramesnį sprendimą – kviečiasi kirpėją į namus. Neretai tradicinės kirpyklos sukuria daugiau įtampos nei džiaugsmo, todėl namai išlieka vienintele išeitimi. Vis dėlto daugeliui norėtųsi pasijusti, jog aplinka už namų sienų irgi gali būti draugiška, jauki bei pritaikyta kiekvienam asmeniui.
Naujos idėjos gimimas
Kilusi mintis apie modernią ir prieinamą kirpyklą kilo iš pačios asmeninės patirties. Šeimoje auga devynerių metų mergaitė, kuri dėl įgimtos sveikatos būklės vaikšto vežimėliu. Kiekvienas bandymas apsilankyti įprastoje kirpykloje tapdavo iššūkiu – tiek dėl techninių kliūčių, tiek dėl to, kad personalas dažnai tiesiogiai nebendravo su vaiku, o kalbėdavosi tik su palydovu. Tai paskatino ieškoti būdų, kaip pakeisti įprastas paslaugų teikimo normas ir sukurti tokią terpę, kurioje kiekvienas būtų pastebėtas, priimtas ir jaustų pagarbą.
Pritaikyta visiems: nuo fizinių iki sensorinių poreikių
Svajojama kirpykla būtų sumanyta taip, kad net ir mažiausios detalės suteiktų komfortą įvairiausiems lankytojams. Plati erdvė, neslidžios grindys ir patogūs takai užtikrintų sklandų judėjimą neįgaliojo vežimėliu ar vaikštančiam su pagalbinėmis priemonėmis. Žmonėms su regos sutrikimais planuojami reljefiniai paviršiai, padedantys orientuotis aplinkoje.
Nemažai dėmesio būtų skiriama ir sensoriniam komfortui: neskambėtų garsios muzikos, vietoj populiarių dainų fone sklistų tyli klasikinė muzika. Naudojama įranga būtų kiek įmanoma tylesnė. Jei kas nors jaustų padidėjusią įtampą, būtų galima pasinaudoti specialiomis priemonėmis, tokiomis kaip sensorinės pagalvėlės ar žaislai, o esant poreikiui – pasitraukti į ramesnę zoną, kuri numatyta būtent tokioms situacijoms.
Kiekvienas klientas – svarbus
Kuriant išskirtinę aplinką svarbiausiai laikoma pagarba ir asmens orumas. Planuojama suburti komandą, kuriai rūpės kiekvienas lankytojas. Kirpėjai būtų apmokomi, kaip jautriai ir atidžiai bendrauti, prireikus darbą atlikti lėtai, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualius poreikius. Kai kurie žmonės nemėgsta, kad jų plaukai ar galva būtų liečiami – tokių subtilių dalykų būtų klausomasi ir paisoma. Ypatingai svarbu, jog kiekvienas pajustų, jog yra matomas ir priimamas lygiai taip pat, kaip ir visi kiti – be išlygų.
Poreikis vietai, kur visi – laukiami
Tokio tipo kirpykla galėtų tapti ne tik paprasta paslaugų vieta, bet ir bendrystės simboliu. Siekiama, kad čia susijungtų bendruomenė, kurios nariai prisidėtų kuriant saugią, draugišką ir atvirą aplinką žmonėms su įvairiais poreikiais. Tokios sumanymo vietos gali paskatinti ir kitas paslaugų sritis prisitaikyti bei keistis, kad niekas nesijaustų ignoruojamas ar atskirtas nuo likusios visuomenės.
