Ruduo dažnai siejamas su spalvingais medžių lapais, kvapniais moliūgų gėrimais ir smagiomis Helovino dekoracijomis. Tačiau dar viena įdomi šio laikotarpio detalė – spalį gimusių kūdikių ilgaamžiškumas. Nors šie mažyliai kostiumuoti šventėms atrodo itin mielai, įvairūs tyrimai atskleidžia, kad jie taip pat turi didesnę tikimybę sulaukti išskirtinio amžiaus.
Ilgaamžystės tendencijos pagal gimimo mėnesį
Analizuojant daugiau nei šimtmečio senumo duomenis apie ilgai gyvenusius žmones, pastebėta, kad spalį gimę asmenys dažniau tampa šimtamečiais nei, pavyzdžiui, balandžio mėnesį gimę. Tyrimų rezultatai rodo, jog rudenį – rugsėjį, spalį ir lapkritį – gimę žmonės turi didesnę galimybę gyventi ilgiau nei tie, kurių gimtadienis pavasarį ar vasarą, ypač kovą, gegužę ar liepą. Šiose pastarosiose grupėse centenarių pasitaiko žymiai mažiau.
Kodėl rudenį gimę gyvena ilgiau?
Nors tiksli priežastis iki šiol lieka mokslininkų diskusijų tema, egzistuoja keletas populiariausių paaiškinimų. Viena iš teorijų teigia, jog gimusių spalį kūdikių imuninė sistema rečiau kentėjo nuo sezoninių ligų. Kadangi jie išvengdavo didelių temperatūros svyravimų, būdingų vasarai ar žiemai, rudeninis gimimo laikotarpis galėjo juos tam tikra prasme apsaugoti nuo sezoninių infekcijų. Vis dėlto, iki šiol nėra aišku, ar būtent šis faktorius lemia didesnį ilgaamžiškumą, todėl tyrimai vis dar vyksta.
Ką dar lemia ilgaamžiškumas?
Žinoma, žmogaus gyvenimo trukmę veikia ne tik gimimo mėnuo, bet ir daugybė kitų kasdienių įpročių bei aplinkos faktorių. Svarbų vaidmenį atlieka gyvenimo būdas: mitybos pasirinkimai, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, atsisakymas. Kartais pakanka keletos paprastų principų, kad gerokai padidėtų tikimybė sulaukti garbingo amžiaus.
Nors tyrėjai vis dar ieško atsakymų, kada ir kodėl žmogus tampa šimtamečiu, gyvenimo trukmę ilgina ne tik palankus gimimo mėnuo, bet ir sveikesni, subalansuoti sprendimai kasdienybėje.