Trumpasnukiai šunys akimirksniu atpažįstami: jų snukutis trumpas, nosytė „prigludusi“, o išraiška dažnai atrodo kone žmogiška. Dėl to jie daug kam atrodo ypač mieli ir greitai tampa šeimos numylėtiniais. Visgi tokia išvaizda turi ir kitą pusę – dalis šių veislių dėl savo galvos ir kvėpavimo takų formos gali būti linkusios į specifines sveikatos problemas.
- 1.Kas yra trumpasnukės (brachicefalinės) šunų veislės
- 2.Kodėl trumpas snukutis gali kelti rūpesčių
- 12.populiarių plokščiasnukių šunų veislių
- 12.1Mopsas
- 12.2Buldogas
- 12.3Bostono terjeras
- 12.4Pekinas
- 12.5Lhasa apso
- 12.6Čiau čiau
- 12.7Bokseris
- 12.8Bullmastifas
- 12.9Pomeranijos špicas
- 12.10Ši tzu
- 12.11Kavalieriaus king charlio spanielis
- 12.12Japonų čin
- 4.Kaip išmintingai rūpintis plokščiasnukiu šunimi
Kas yra trumpasnukės (brachicefalinės) šunų veislės
Trumpasnukės, arba brachicefalinės, veislės – tai šunys, kurių kaukolė santykinai trumpesnė, o nosies ir kvėpavimo takų struktūros „suspaustos“. Dėl to kai kuriems šunims kvėpuoti gali būti sunkiau, ypač karštyje ar intensyviai judant.
Kodėl trumpas snukutis gali kelti rūpesčių
Dažniausiai su plokščiu snukiu siejama problema – brachicefalinis kvėpavimo takų sindromas. Jis apima įvairius kvėpavimo sutrikimus: šuniui gali būti sudėtinga laisvai įkvėpti, dažniau pasireiškia knarkimas, o perkaitimo rizika karštomis dienomis gali būti didesnė.
Be kvėpavimo ypatumų, trumpasnukiams šunims gali dažniau pasitaikyti ir kiti sutrikimai, pavyzdžiui:
- ragenos opos ir kitos akių problemos;
- akių traumos (dėl išsikišusių akių ir trumpesnio snukio);
- miego apnėja;
- plaučių uždegimas;
- grybelinės odos ligos;
- odos vėžys.
Dalis šių bėdų yra tiesiogiai susijusios su snukio anatomija, o dalis – su intensyviu selekciniu veisimu, kai siekiama išryškinti tam tikrus išvaizdos bruožus.
12 populiarių plokščiasnukių šunų veislių
Mopsas
Mopsai – nedideli, meilūs šunys, mėgstantys artumą ir gyvenimą „ant kelių“. Istoriškai jie buvo auginami kaip kompanionai, o šiandien yra vertinami dėl žaismingo charakterio ir išraiškingo „veido“, kuris padeda greitai prisirišti.
Dėl trumpo snukučio jiems dažniau reikia ramesnio tempo: labiau tinka saikingas aktyvumas ir vidutinės temperatūros, o ne ilgi, varginantys žygiai.
Buldogas
Buldogai dažnai apibūdinami kaip ramūs, draugiški ir solidūs. Nors jų istorijoje buvo ir tamsesnių etapų, šiuolaikiniai buldogai yra prisitaikantys prie įvairių gyvenimo sąlygų ir mėgsta stabilų ritmą.
Jie paprastai mielai išeina trumpam pasivaikščiojimui, bet lygiai taip pat noriai ilsisi namuose. Dėl kūno sandaros ir trumpo snukučio jiems dažniau tinka švelnesnė temperatūra, o namuose verta pasirūpinti saugia aplinka (pavyzdžiui, atsargiau su laiptais ar vandens telkiniais).
Bostono terjeras
Bostono terjeras yra nedidelis, bet labai charakteringas šuo – gyvas, draugiškas ir socialus. Jis dažnai laikomas puikiu miesto kompanionu: mėgsta pasivaikščiojimus, žmones ir aktyvų, bet neperkrautą gyvenimo būdą.
Ši veislė atsirado sukryžminus buldogą su terjero tipo šunimi (viena iš ankstesnių terjerų linijų vėliau išnyko). Išvaizdą dažnai puošia „smokingo“ tipo kailio raštas.
Pekinas
Pekinas – mažas, išdidus ir labai atpažįstamas „liūtiškos“ išvaizdos šuo. Nors jis nedidelis, dažnai pasižymi savarankiškumu ir ištikimybe, o su artimiausiais žmonėmis kuria glaudų ryšį.
Šios veislės šaknys siejamos su kilmingų rūmų aplinka, o vėliau pekinai paplito ir už Azijos ribų. Įdomu tai, kad vienas šios veislės šuo buvo tarp labai nedaugelio išgyvenusių garsiojo laivo katastrofą.
Lhasa apso
Lhasa apso – ištikimas, protingas ir neretai užsispyręs šuo, todėl geriausiai atsiskleidžia su kantriu, patirties turinčiu šeimininku. Istoriškai šie šunys buvo laikomi sargais kalnų vienuolynuose ir rūmuose, o su jais siejama ir gilesnė simbolinė reikšmė.
Kasdienybėje lhasa apso patinka energingi pasivaikščiojimai ir protą įtraukiantys žaidimai. Dėl švelnaus būdo jie dažnai tinka emocinei paramai ir terapiniam bendravimui.
Čiau čiau
Čiau čiau – „liūto“ įspūdį kuriantis šuo su stipria laikysena ir savitu charakteriu. Tai viena seniausių veislių, ilgą laiką atlikusi įvairius darbus: saugojusi, medžiojusi ar vežusi krovinius.
Šie šunys paprastai labai prisiriša prie savo žmonių, tačiau su nepažįstamais gali būti santūrūs. Jie ne visada yra geriausias pasirinkimas šeimoms su mažais vaikais ar daugybe kitų augintinių. Kailis būna dviejų tipų (šiurkštesnis arba glotnesnis), o spalvų paletė apima raudoną, juodą, melsvą, cinamono ir kreminę.
Bokseris
Bokseriai – atletiški, protingi ir labai meilūs, tačiau jiems reikia nemažai judėjimo. Tai didesni šunys, mėgstantys aktyvius užsiėmimus, todėl dažnai puikiai pasirodo paklusnumo, vikrumo ar kitokiose sportinėse treniruotėse.
Manoma, kad jų kilmė susijusi su didesnio dydžio vokiečių medžiokliniais šunimis. Ilgainiui bokseriai tapo universaliais darbščiais šunimis, prisitaikančiais prie skirtingų užduočių.
Bullmastifas
Bullmastifas – stambus, stiprus ir tikslo turintis šuo, išvestas saugoti didelius dvarus ir medžioklės plotus. Tai buldogo ir mastifo mišrios kilmės veislė, vertinta dėl jėgos, proto ir dresuojamumo.
Namuose bullmastifai dažnai pasireiškia kaip lojalūs, budrūs ir pasitikintys savimi kompanionai. Ankstyva socializacija padeda užauginti ramų ir patikimą šeimos sargą.
Pomeranijos špicas
Pomeranijos špicas – mažas, bet labai „dideliu“ charakteriu pasižymintis šuo. Jis būna budrus, linksmas ir dažnai balsingas, todėl puikiai tinka kaip „signalizuotojas“, nors, žinoma, sargybiniams darbams jo paskirtis visai kita.
Veislės šaknys siejamos su didesniais špicų tipo šunimis iš Vidurio ir Vakarų Europos regionų, o vėliau ji išpopuliarėjo sumažinus dydį. Pomeraniečiai pasižymi puriu dvigubu kailiu, spalvų gama labai plati, o prisitaikymas prie miesto ar ramesnės aplinkos – dažnai puikus.
Ši tzu
Ši tzu ilgą laiką buvo laikomas rūmų augintiniu, todėl iki šiol išliko tipiškas kompanionas: meilus, žaismingas ir orientuotas į žmogų. Dėl nedidelio dydžio jis dažnai gerai jaučiasi bute ar mažesniuose namuose.
Didelio fizinio krūvio ši tzu paprastai nereikalauja – daugeliui pakanka kasdienio pasivaikščiojimo ir žaidimų. Veislė dažnai giriama už draugiškumą vaikams, o įspūdingas kailis reikalauja priežiūros. Dresūra kartais būna iššūkis – šie šunys gali būti užsispyrę, todėl ankstyvas mokymas ypač naudingas.
Kavalieriaus king charlio spanielis
Kavalieriaus king charlio spanielis – švelnus, elegantiškas ir labai prieraišus šeimos šuo. Jis pasižymi ramiu temperamentu, tačiau kartu išlieka pakankamai sportiškas, kad mėgautųsi aktyvesnėmis veiklomis.
Dažniausiai atpažįstamas iš ilgų nulėpusių ausų ir didelių akių, o kailio spalvos gali būti įvairios, įskaitant juodą su rusvais ženklais, juodą su balta, kaštoninę ir kitus variantus. Kad šuo netaptų vien tik „sofos gyventoju“, jam naudingi struktūruoti užsiėmimai, pavyzdžiui, paklusnumo ar vikrumo treniruotės.
Japonų čin
Japonų čin dažnai apibūdinamas kaip „katiniškas“ šuo: jis gali būti grakštus, švarus, mėgstantis ramybę ir namų aplinką. Tai nedidelė veislė, kurią lengva atpažinti iš šilkinio kailio, aristokratiškos laikysenos ir tamsių, labai išraiškingų akių.
Tiksli veislės kilmė iki galo neaiški – istorikai ginčijasi dėl ankstyvųjų šaknų, tačiau žinoma, kad šios linijos šunys į Japoniją pateko prieš kelis šimtus metų, o vėliau vietinė kilmingųjų selekcija suformavo šiandien pažįstamą išvaizdą.
Kaip išmintingai rūpintis plokščiasnukiu šunimi
-
Stebėkite kvėpavimą: jei šuo greitai pavargsta, garsiai knarkia ar sunkiai atgauna kvapą, verta pasitarti su veterinaru.
-
Saugokite nuo karščio: trumpasnukiams šunims dažnai sunkiau atvėsti, todėl karštomis dienomis rinkitės trumpesnius pasivaikščiojimus ir pavėsį.
-
Dozuokite krūvį: geriau keli trumpesni išėjimai ir žaidimai nei vienas ilgas varginantis maršrutas.
-
Rūpinkitės akimis ir oda: plokščias snukis ir odos raukšlės kai kurioms veislėms reiškia daugiau priežiūros kasdienybėje.
Trumpasnukiai šunys gali būti nuostabūs kompanionai – svarbiausia pasirinkti veislę pagal savo gyvenimo būdą ir iš anksto žinoti, kokios priežiūros jiems gali prireikti.









