Žąsies oda – dažnai pasitaikanti sausa odos būklė, atsirandanti dėl keratino kaupimosi plaukų folikuluose (dar vadinama keratozė pilaris).
Lotyniškas pavadinimas keratozė reiškia „pleiskanojanti oda“, o pilaris siejamas su „plaukais“. Dažniausiai ši būklė pasireiškia vaikystėje, tačiau tampa akivaizdesnė paauglystėje ir suaugus. Ji nesukelia pavojaus sveikatai ir nėra užkrečiama.
Kas dažniausiai serga keratoze pilaris?
Ši odos būklė paprastai nustatoma vaikams ir jauniems suaugusiems. Manoma, kad ji paveikia 50–70 procentų paauglių ir 40 procentų suaugusiųjų. Dažnai pasireiškia kartu su kitomis odos ligomis, tokiomis kaip atopinis dermatitas ar ichtiozė.
Kokios yra žąsies odos priežastys?
Žąsies oda atsiranda dėl neįprasto keratino susikaupimo viršutinėje plaukų folikulo sienelės dalyje – keratinas užpildo folikulą, vietoje to, kad pasišalintų su negyvomis odos ląstelėmis.
Tikslios šios būklės atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji susijusi su paveldimumu – nustatyta sąsaja su autosominiu dominantiniu paveldėjimu. Taip pat pastebėta koreliacija su filagrino geno mutacijomis, šis baltymas svarbus odos barjero funkcijai.
Žiemą ši būklė dažnesnė ir dažniau juntama, greičiausiai dėl sumažėjusios oro drėgmės.
Kaip pasireiškia žąsies oda?
Dažniausiai pacientai pastebi odos paviršiaus nelygumus, primenančius „vištos odą“ ar „žąsies odą“. Šie maži gumbeliai gali būti natūralios odos spalvos, rausvi arba rusvi. Oda būna šiurkšti, sausa, kartais niežti. Apie kai kuriuos gumbelius gali būti paraudusi oda.
Dažniausiai žąsies oda atsiranda ant žastų ir šlaunų išorinių paviršių. Galima stebėti ir sėdmenų, liemens, krūtinės, veido, galūnių pažeidimus.
Kartais keratozė pilaris pasireiškia kartu su paraudimu, pigmentacijos pokyčiais skruostų srityje (erythromelanosis follicularis faciei et colli, keratozė pilaris rouge), antakio plaukų slinkimu (ulerythema ophryogenes) ar mažais atrofiniais ploteliais skruostuose (atrophoderma vermiculatum).
Kaip žąsies odos simptomai skiriasi priklausomai nuo odos tipo?
Dažniausiai gumbeliai būna tokios pat spalvos kaip paciento oda. Tačiau šviesesnę odą turintys žmonės gali pastebėti raudonus plotelius, tamsios odos atveju – rusvus ar juodus pakitimus.
Kokios galimos žąsies odos komplikacijos?
- Odos atrofija
- Randai su plaukų išretėjimu ar nykimu
Kaip nustatoma žąsies oda?
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais. Gali būti vertinama odos pakitimų išvaizda:
- Dermoskopija: matomi plaukų struktūros pokyčiai – ploni, trumpi, susiviję ar odos paviršiuje užstrigę plaukai, gali būti lupimasis ir paraudimas.
- Biopsija: randama išreikšta epidermio ragėjimo hiperplazija, sustorėjusi granulino sluoksnio dalis, užsikimšę plaukų folikulai, lengvas paviršinis kraujagyslių ir limfocitų uždegimas.
Kokioms būklėms žąsies oda yra panaši?
- Atopinis dermatitas
- Folikulitas
- Milia
- Lichen nitidus
- Lichen spinulosus
- Frynoderma, susijusi su mitybos trūkumais
Kaip gydoma žąsies oda?
Bendros priemonės
- Naudoti šveičiamąją kempinę arba šveitiklį duše ar vonioje
Specifinės priemonės
- Drėkinamieji kremai su šlapalu, salicilo rūgštimi, pieno rūgštimi ar alfa hidroksi rūgštimis (jie drėkina ir minkština sukietėjusį raginį sluoksnį folikuluose)
- Vietinio poveikio retinoidai
- Vidutinio stiprumo vietiniai steroidai trumpiems niežulio gydymo kursams
- Pulsinis dažų lazeris arba intensyviai pulsuojanti šviesa paraudimui mažinti
- Lazerinis plaukelių šalinimas esant įaugusiems plaukams
Kaip diagnozuojama žąsies oda?
Žąsies odos visiškai išgydyti negalima, tačiau daugeliu atvejų suaugus galima ženkliai pagerinti odos būklę taikant tinkamas priežiūros priemones. Jei susiformuoja odos atrofija ar randai su plaukų netekimu, šie pakitimai dažniausiai išlieka visam laikui.
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.