Jus gali sudominti
Kai kurie lyderiai įsimena ne vien sprendimais ar pareigomis, bet ir žodžiais, kurie padeda atsistoti po nesėkmės, išlaikyti kryptį ir neprarasti vilties. 44-asis JAV prezidentas Barackas Obama (pareigas ėjo 2009–2017 m.) per du kadencijos laikotarpius dažnai kalbėjo apie bendrystę, atsakomybę, švietimą ir pokyčių galią. Žemiau – atrinktos ir perfrazuotos jo mintys, suskirstytos pagal temas, kad būtų lengva rasti tai, ko reikia būtent šiandien.
Turinys
Mintys apie gyvenimą ir atsakomybę
Gyvenimo pamokos dažnai atsiskleidžia paprastose situacijose: kelionėse, pokalbiuose su žmonėmis, šeimoje, kasdienėje kovoje už tai, kas teisinga. Šios idėjos sukasi aplink ryšį su kitais, orumą ir pareigą palikti pasaulį šiek tiek geresnį.
- Kelionėse sutinkami žmonės, jų istorijos, įveikti sunkumai, prigimtinis optimizmas ir padorumas gali tapti tikru įkvėpimo šaltiniu. Meilė vaikams ir šeimai dažnai paskatina stengtis dėl geresnio pasaulio ir pačiam būti geresniam.
- Jei eini teisinga kryptimi ir nesustoji, anksčiau ar vėliau pajusi realią pažangą.
- Pasitikėjimas mokslu ir atvira diskusija dera su pagarba skirtingiems įsitikinimams: žodžio laisvė turi galioti net tada, kai nuomonė nėra patogi, o valstybė neturėtų primesti religinių įsitikinimų tiems, kurie jų neišpažįsta.
- Gyvenimas įgauna prasmę, kai bent maža dalimi prisidedi prie geresnės ateities vaikams. Vien biologinis ryšys dar nepadaro tėvu – tėvystę parodo drąsa auginti ir prisiimti atsakomybę.
- Kalbėti verta taip, kad žodžiai gydytų, o ne žeistų.
- Net kai spaudimas didelis ar susiduri su neteisybe, svarbiausia – nenuleisti rankų ir tęsti kelią.
- Pagrindinių moterų teisių ribojimas nėra „laisvės“ išraiška: asmeninis tikėjimas nesuteikia teisės priversti kitus gyventi pagal tavo taisykles.
- Palikti pėdsaką pasaulyje sunku: tam reikia kantrybės, įsipareigojimo, o nesėkmės kelyje neišvengiamos. Tikras išbandymas – ar nesėkmė sustabdys, ar taps pamoka, padedančia ištverti ir judėti pirmyn.
- Viena skaudžiausių kolonializmo pasekmių – iškreiptas santykis su savo pačių praeitimi.
- Skirtingos asmeninės istorijos netrukdo turėti bendrą kryptį ir bendrą tikslą.
- Entuziazmas neretai kompensuoja daugybę trūkumų.
- Nesėkmės neturi apibrėžti žmogaus – jos turi išmokyti.
- Gyvenime daug lemia atsitiktinumai, todėl svarbu laikytis to, kas atrodo teisinga, susikurti prasmę net sumaištyje ir oriai „sužaisti“ tas kortas, kurios iškrito.
- Šiandieninė tavo padėtis nebūtinai pasako, kur atsidursi rytoj.
- Tokie klausimai kaip tvarkinga migracijos sistema, vaikų saugumas, vienodas atlygis už vienodą darbą, apmokamos atostogos, didesnis minimalus atlyginimas – tai dalykai, kurie realiai veikia dirbančių šeimų gyvenimą ir verta dėl jų nenuleisti rankų.
- Nors iššūkiai ir priemonės keičiasi, vertybės, kurios atneša sėkmę, lieka: sąžiningumas, darbas, drąsa, tolerancija, smalsumas, lojalumas ir pilietiškumas. Būtent jos tyliai stumia istoriją į priekį.
Mintys apie viltį ir vidinę jėgą
Viltis čia suprantama ne kaip naivumas, o kaip sprendimas veikti net tada, kai sunku. Tai gebėjimas matyti kliūtis ir vis tiek rinktis judėjimą į priekį.
- Geriausias būdas nepasiduoti beviltiškumui – pakilti ir daryti kažką prasmingo. Ne laukti, kol geri dalykai „nutiks“, o pačiam juos kurti.
- Vilties stoka gali lėtai ardyti visuomenę iš vidaus.
- Net ir sudėtingoje valstybės istorijoje viltis nebuvo tuščias pažadas.
- Viltis nėra aklas optimizmas: ji nereiškia ignoruoti darbų masto ar kliūčių. Tai vidinis balsas, kuris sako, kad verta siekti geresnio – su drąsa, darbu ir ryžtu.
- Viltis – tai įsitikinimas, kad likimas nėra parašytas už mus: jį kuria žmonės, kurie nesusitaiko su tuo, „kaip yra“, ir turi drąsos kurti tai, „kaip turėtų būti“.
- Net po nuosmukio visuomenė gali pakilti – kartu pakyla ir viltis.
- Kol kvėpuojame, turime priežastį tikėti.
- Viltis ypač svarbi sunkumuose ir nežinioje: tikėjimas nematomu, tikėjimas, kad ateis geresnės dienos.
- Tik prisijungęs prie kažko didesnio už savo asmeninius interesus pamatai, kiek iš tiesų gali.
- Ne visada renkiesi laiką, kuriame gyveni – kartais jis „pasirenka“ tave. Tuomet belieka arba pasinaudoti proga, arba susitaikyti, kad ji praėjo.
- Dažnai patys renkamės sudėtingesnį kelią, net kai yra lengvesnis – verta savęs paklausti, kodėl taip darome.
- Viltis kartais atrodo neįtikėtina, bet būtent ji stumia žmones pirmyn net tada, kai aplinkybės nepalankios.
- Ateitis gali kelti daugiau vilties nei bet kada – svarbu ją išlaikyti ir maitinti.
- Net po skausmo galima išgirsti norą ištverti – ištverti ir sukurti kažką naujo, ko anksčiau nebuvo.
- Turi talentų ir gebėjimų daryti tai, ką pasirinksi; ateina tavo eilė prisidėti prie pokyčių.
- Skaitymas atveria pasaulį: kai moki skaityti, atsiveria žinios, galimybės ir platesnis suvokimas.
Mintys apie pokyčius, balsą ir bendrą veiksmą
Pokyčiai retai įvyksta „patys“. Šios mintys primena, kad pokyčius kuria žmonių sprendimai, balsas ir nuoseklus darbas – ypač tada, kai veikiama kartu.
- Permainos neateis, jei lauksime, kol jas atneš kažkas kitas arba „tinkamesnis metas“.
- Dideli pokyčiai gimsta tada, kai paprasti žmonės ryžtasi padaryti nepaprastus dalykus.
- Pokytis, kurio laukiame, dažnai esame mes patys.
- Net prieš labai dideles kliūtis žmonės, mylintys savo šalį, gali ją keisti.
- Vienas balsas gali pakeisti kambarį; jei gali pakeisti kambarį, gali paveikti miestą, regioną, valstiją, šalį ir net pasaulį. Tavo balsas turi svorio.
- Verta tikėti ne tiek lyderių gebėjimu atnešti pokyčius, kiek savo pačių galia juos sukurti.
- Milijonų balsų, reikalaujančių permainų, jokia jėga lengvai nesustabdys.
- Pokytis beveik niekada nebūna lengvas, bet dažniausiai yra įmanomas.
- Vien pergalė nėra pats pokytis – ji tik suteikia progą tą pokytį įgyvendinti.
- Infrastruktūra, eksportas, mokesčių sistemos ir migracijos tvarkos atnaujinimas gali kurti darbo vietas ir stiprinti ekonomiką.
- Ekonomikos sėkmė matuojama ne vien skaičiais: svarbu, kiek plačiai ta gerovė pasiekia žmones ir kiek realių galimybių turi kiekvienas, norintis dirbti. Tai ne labdara – tai kelias į bendrą naudą.
- Ateities scenarijus nėra kažkieno parašytas iš anksto – žmonės gali patys susikurti savo rytojų.
- Vien geros intencijos ir išsilavinimas ne visada „sutaiso“ pasaulį automatiškai – tam reikia realių veiksmų ir atsakomybės.
- Kiekvienas žmogus turi stiprybių ir kuo prisidėti; pareiga sau pačiam – jas atrasti. Švietimas dažnai tampa būtent ta galimybe.
- Yra momentų, kai būtina susitelkti dėl planetos ateities, kad vaikams nepaliktume pasaulio su kylančiais vandenynais, plintančiu badu ir vis dažnesnėmis niokojančiomis audromis.
- Teisingumas, lygybė, galimybės, gerovė, visuomenės gydymas ir pasaulio taisymas prasideda nuo tikėjimo, kad „galime“ – ir nuo darbo, kuris tai paverčia realybe.
- Bendra tapatybė remiasi įsipareigojimu idealui: visi turi būti laikomi lygiais ir turėti progą kurti savo gyvenimą.
- Ši akimirka skirta veikti – bet ji tampa prasminga tada, kai ją sugriebiame kartu.
