Augintinių elgesys dažnai kelia klausimų net ir patyrusiems jų šeimininkams. Gyvūnai bendrauja visai kitaip nei žmonės – jų kūno kalba, garsai ir veido išraiškos dažnai sunkiai suprantamos. Supratus gyvūnų siunčiamus signalus, tampa kur kas lengviau užmegzti artimesnį kontaktą ir patenkinti jų poreikius. Apžvelkime dažniausiai pasitaikančius augintinių elgesio bruožus ir išsiaiškinkime, ką jie iš tikrųjų reiškia.
Gyvūnai trokšta mūsų dėmesio
Neretai augintiniai akivaizdžiai parodo, kad nori dėmesio. Kai šuo gaudo savo uodegą, o katė ritinėjasi ant grindų, jie prašo pabūti kartu ar pažaisti. Jei augintinis jaučiasi nuobodžiaujantis, gali imtis „blogų“ poelgių tam, kad tik atkreiptų šeimininko dėmesį, net jei tai sukels neigiamą reakciją.
Elgesys gali rodyti stresą ar nerimą
Kai kurie veiksmai, pavyzdžiui, pernelyg ilgas laižymas, rodo ne tik prisirišimą, bet ir bandymą nusiraminti. Pavyzdžiui, jei katė ar paukštis nuolat save prausia, o kartais ir peša plunksnas ar plaukus, tai gali būti nerimo ženklas. Gyvūnai suvokia pasaulį labai jautriai, todėl ilgai besitęsiantys tokie įpročiai dažnai slepia stresą.
Gyvūnų uodegos kalba
Uodegos padėtis ir judesiai nemažai pasako apie augintinio savijautą. Šunys mojuoja uodega skirtingomis kryptimis priklausomai nuo nuotaikos – nukreipus uodegą į dešinę dažniausiai rodo džiaugsmą, o į kairę – atsargumą. Išsigandę šunys deda uodegą po pilvu. Katės apsiveja savo uodega kūną norėdamos apsisaugoti, o jei uodegos galiukas virpa ar primena klaustuką – katė nori pažaisti.
Elgesys tualeto atžvilgiu – svarbus signalas
Jei šuo netikėtai pradeda šlapintis namuose, nors anksčiau to nedarė, verta atkreipti dėmesį į jo savijautą, nes tai gali būti ir sveikatos problemų ženklas. Katės, kurios pradeda žymėti teritoriją ne kraiko dėžėje, taip pat gali turėti sveikatos bėdų, pavyzdžiui, šlapimo takų ar inkstų negalavimų. Išsiaiškinę, kad augintinis sveikas, verta padidinti dėžučių skaičių ar pakeisti jų tipą – katėms dažnai reikia kelių variantų.
Kai augintinis vengia akių kontakto
Šunys dažnai liaujasi žiūrėję šeimininkui į akis, jei jaučiasi prislėgti ar suirzę. Jei šuo ima žiovauti ne iš nuovargio, o tada, kai situacija įtempta, – tai streso požymis. Kitas nerimo signalas – dažnas lūpų laižymas, kai aplink nėra jokio maisto.
Atsiskyrimo laikas ir erdvė
Kartais net ir pats aktyviausias augintinis ima slapstytis ar greitai kvėpuoti. Tokiais atvejais gyvūnui reikia ramybės ir atokvėpio. Suteikite jam galimybę pabūti vienam – netgi dėžutė ar tylus kampelis gali padėti susigrąžinti pusiausvyrą.
Džiaugsmo išraiškos
Jei šuo džiaugiasi ir „šoka“ visa savo esybe, o katė prieina jūsų pašaukta, – tai tikri laimės ženklai. Paukščiai, kurie linguoja ar šokinėja, taip išreiškia palankumą. Jei jūsų augintinis uždeda ant jūsų leteną ar tiesiog prisiglaudžia, – taip jis parodo dėkingumą bei prisirišimą.
Kai augintinis nori pabūti šalia žmogaus
Šunys daug geriau jaučiasi būdami namuose kartu su šeimininku negu kieme vieni. Nors gali atrodyti, kad gyvūnas linksmai laksto lauke, jis dažniausiai laukia, kol sugrįšite, ir mieliausiai leidžia laiką kartu.
Gyvūno pasitikėjimo ženklai
Kai katė prisistato jums su iškelta užpakaline dalimi ar lėtai mirksi, tai – jos „meilės“ išraiška. Tokiu būdu ji parodo pasitikėjimą. O šuo, kuris išsiriečia ant nugaros, kviečia glostyti pilvą ir taip demonstruoja lojalumą ir draugiškumą, nes tokia poza atskleidžia pažeidžiamiausias kūno vietas.
Sveikatos bėdos: skausmo signalai
Jei pastebėjote, kad šuo laiko nugarą išlenktą, pilvą įtraukęs – jis jaučia diskomfortą ar pilvo skausmą. Katės, kurios ilgai tūno susigūžusios ar palenkusios galvą į šoną, taip pat gali kentėti dėl įvairių negalavimų. Tokie požymiai ilgesnį laiką signalizuoja apie poreikį pasitarti su veterinaru.
Gyvūnai jaučia permainas aplinkoje
Augintiniai dažnai geba pastebėti gamtos pokyčius gerokai anksčiau nei žmonės. Pavyzdžiui, šunys gali reaguoti į oro slėgio svyravimus ar net artėjančias audras – dėl to jie ima elgtis neįprastai ar nerimauti, net jei lauke dar šviečia saulė.
Emocinė gyvūnų sveikata
Jei pastebite, kad augintinis nebevalgo, nebežaidžia ar nenori bendrauti, tai gali būti nuotaikos sutrikimo požymiai. Sulinkusios ausys ar nuleistos uodegos, aktyvumo sumažėjimas – dažni gyvūnų nerimo ar net depresijos simptomai. Pastebėję tokias permainas, nedelskite pasikonsultuoti su veterinaru.
