Prieš spustelėdami nuorodą verta sustoti ir pagalvoti dar kartą – net jei ją atsiuntė artimas žmogus. Kenkėjiškos nuorodos ir užkrėstos svetainės dažnai atrodo visiškai įprastai, todėl svarbiausia yra įprotis tikrinti, o ne pasitikėti iš pirmo žvilgsnio.
- 1.Kas yra kompiuterinis virusas
- 2.Ransomware: ypač pavojinga kryptis
- 3.Požymiai, kad kompiuteryje gali būti virusas
- 3.1Daugiau iššokančių reklamų nei įprastai
- 3.2Keisti peradresavimai į įtartinus puslapius
- 3.3Nebegalite pasiekti savo failų ar programų
- 3.4Kompiuteris akivaizdžiai sulėtėjo
- 3.5Netikėtai išaugęs interneto duomenų naudojimas
- 3.6Įrenginys „gyvena savo gyvenimą“: triukšmas, aktyvumas, pabudimai
- 3.7Paspaudėte įtartiną el. laiško nuorodą ar atidarėte priedą
- 3.8Dažni strigimai ir netikėti persikrovimai
- 3.9Atsirado programų, kurių neįdiegėte
- 3.10Iš jūsų paskyrų išsiunčiami laiškai ar žinutės
- 4.Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
Kas yra kompiuterinis virusas
Kompiuterinis virusas – tai programa ar kenkėjiškas kodas, kuris atsiranda įrenginyje be jūsų aiškaus sutikimo ir pradeda atlikti nepageidaujamus veiksmus. Dažniausiai jis bando plisti toliau: per tinklą, bendrinamus failus, el. paštą, pranešimų programas ar kitas susietas sistemas.
Virusai ir kitos kenkėjiškos programos per dešimtmečius smarkiai pasikeitė: ankstyvieji pavyzdžiai labiau erzino nei kėlė realią žalą, tačiau šiandien tikslai dažnai būna labai konkretūs – nuo duomenų vagystės iki sistemos užrakinimo. Užkrėtimas paprastai įvyksta slapta, pavyzdžiui, paspaudus nuorodą el. laiške, atidarius priedą arba apsilankius užkrėstame puslapyje, kuris „atsisiunčia“ kenkėjišką kodą jums net nepastebint.
Ransomware: ypač pavojinga kryptis
Viena sparčiausiai plintančių grėsmių – išpirkos reikalaujanti kenkėjiška programa (ransomware). Tokios atakos metu nusikaltėliai užblokuoja prieigą prie kompiuterio ar failų, dažniausiai juos užšifruodami, ir reikalauja sumokėti, kad prietaisas ar duomenys vėl taptų pasiekiami.
Tokio tipo incidentų daugėja tiek organizacijoms, tiek pavieniams vartotojams. Jei įtariate, kad tapote ransomware auka, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į kibernetinio saugumo specialistus ar įmonę, kuri užsiima incidentų valdymu. Taip pat verta informuoti atsakingas vietos institucijas.
Požymiai, kad kompiuteryje gali būti virusas
Kenkėjiškos programos ne visada išduoda save akivaizdžiai. Kartais matomas tik vienas keistas simptomas, o kartais jų susikaupia visas rinkinys. Žemiau – dažniausi signalai, kad verta nedelsiant patikrinti sistemą.
Daugiau iššokančių reklamų nei įprastai
Jeigu staiga pradėjote matyti daugiau iššokančių langų, reklamų ar keistų pasiūlymų puslapiuose, kuriuose anksčiau to nebūdavo, tai gali rodyti reklaminių programų (adware) ar kitų kenkėjų aktyvumą.
Keisti peradresavimai į įtartinus puslapius
Aiškus ženklas – kai įvedate normalų adresą ar ieškote įprastoje paieškoje, bet naršyklė nukreipia į keistas parduotuves, „nuolaidų“ puslapius ar neaiškius URL. Tokie peradresavimai dažnai skirti priversti jus lankytis konkrečiuose puslapiuose arba rodyti apgaulingą reklamą.
Nebegalite pasiekti savo failų ar programų
Jei staiga nebeatidaromi įprasti dokumentai, neleidžiama prisijungti prie programų arba sistema pradeda teigti, kad „neturite leidimų“ naudoti įrankio, kurį visada naudojote – tai gali būti infekcijos pasekmė.
Kompiuteris akivaizdžiai sulėtėjo
Ryškus sulėtėjimas dažnai reiškia, kad fone kažkas intensyviai dirba: skenuoja failus, siunčia duomenis, bando plisti ar vykdo kitą kenkėjišką veiklą. Jei sulėtėjimas atsirado staiga ir nepraeina, verta įtarti virusą ar kitą kenkėją.
Netikėtai išaugęs interneto duomenų naudojimas
Kai kurie užkrėsti kompiuteriai tampa vadinamųjų botnetų dalimi – tai dideli užvaldytų įrenginių tinklai, naudojami masinėms atakoms ar kitai nusikalstamai veiklai. Žmogus gali net neįtarti, kad jo įrenginys „dirba“ kitiems, tačiau tai kartais išduoda staigus duomenų srauto šuolis.
Įrenginys „gyvena savo gyvenimą“: triukšmas, aktyvumas, pabudimai
Jei kietasis diskas nuolat aktyvus, kompiuteris ūžia net tuomet, kai realiai nieko nedarote, arba nešiojamas kompiuteris netikėtai pabunda iš miego režimo, tai gali reikšti nepageidaujamus procesus. Tiesa, kartais taip nutinka ir dėl teisėtų sistemos veiksmų, tačiau kartu su kitais simptomais tai yra rimtas signalas.
Paspaudėte įtartiną el. laiško nuorodą ar atidarėte priedą
Vienas dažniausių plitimo kelių – sukčiavimo laiškai (phishing). Jie kuriami taip, kad paveiktų emocijas: skubina, gąsdina, apsimeta autoritetu arba verčia veikti „čia ir dabar“. Praktinis patarimas paprastas: prieš spustelėdami padarykite pauzę ir įvertinkite, ar laiškas nebando jūsų stumti į impulsyvų sprendimą.
Dažni strigimai ir netikėti persikrovimai
Užkrėstas kompiuteris gali pradėti veikti nestabiliai: programos lūžta, sistema persikrauna be priežasties, ima trūkti vietos diske, o kartais dingsta failai ar programos.
Atsirado programų, kurių neįdiegėte
Jeigu randate naujų programų ar plėtinių, kurių patys neįrašėte, tai gali reikšti, kad į sistemą pateko kenkėjiški vykdomieji failai arba programos buvo įdiegtos „kartu“ su kitu atsisiuntimu. Ypač rizikinga programinę įrangą diegti iš nepatikimų trečiųjų šalių šaltinių.
Iš jūsų paskyrų išsiunčiami laiškai ar žinutės
Jei draugai pradeda gauti keistas žinutes „nuo jūsų“, o socialiniai tinklai ar el. paštas rodo neįprastą veiklą, tai gali reikšti, kad paskyros buvo perimtos. Kartais tai įvyksta tiesiogiai, o kartais slaptažodžiai nusiurbiami kompiuteryje veikiančiu klavišų sekimo kenkėju (keylogger).
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
- Naudokite ugniasienę ir patikimą antivirusinę apsaugą su realaus laiko patikra.
- Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir programas, kad turėtumėte naujausius saugumo pataisymus.
- Venkite atvirų viešųjų „Wi‑Fi“ tinklų, ypač kai jungiatės prie paskyrų ar tvarkote jautrius duomenis.
- Periodiškai paleiskite kenkėjiškų programų diagnostinius patikrinimus, geriausia tada, kai kompiuteriu nesinaudojate.
- Prieš spustelėdami nuorodas ar atidarydami priedus, sustokite ir įvertinkite, ar pranešimas neatrodo manipuliatyvus arba neįprastas.
Svarbiausia taisyklė paprasta: dauguma infekcijų prasideda nuo vieno neapgalvoto paspaudimo. Kuo dažniau tikrinsite, ką atidarote, ir kuo geriau prižiūrėsite atnaujinimus bei apsaugą, tuo mažesnė tikimybė, kad virusas apskritai turės šansą įsitvirtinti.
