Vaikų padų dermatozė – tai dažnai pasitaikanti ir ilgai trunkanti pėdų odos sausumo būklė, kuri paprastai pasireiškia ikipubertetinio amžiaus vaikams.
Ši būklė dar vadinama atopinių žiemos pėdų sindromu ir priekinės pėdos dermatitu.
Kas dažniausiai serga vaikų padų dermatoze
Vaikų padų dermatozė dažniausiai nustatoma 3–14 metų vaikams, vidutiniškai apie aštuonerių metų amžiaus. Ši liga šiek tiek dažnesnė berniukams nei mergaitėms. Suaugusiųjų tarpe ši būklė pasitaiko labai retai.
Nors įtariamas ryšys su atopiniu dermatitu, astma ar šienlige, tyrimuose šis ryšys nėra patvirtintas.
Jus gali sudominti
Vaikų padų dermatozės priežastys
Galimos vaikų padų dermatozės priežastys yra šios:
- Nuolatinė trintis, kai pėda bato viduje juda pirmyn ir atgal
- Uždara avalynė, ypač pagaminta iš sintetinių medžiagų (pavyzdžiui, nailono ar vinilo)
- Per didelis prakaitavimas su vėlyvu ir greitu išsausėjimu, dėl kurio atsiranda odos skilimų
- Genetinis odos jautrumas
- Klimato pokyčiai: būklė gali paūmėti vasarą dėl karščio ir prakaitavimo arba šaltuoju metu, kai dažniau dėvimi žieminiai batai. Sezoniškumas nėra pastovus.
Kaip pasireiškia vaikų padų dermatozė
Ši liga pažeidžia pėdos atramines vietas: oda tampa niežtinti arba skausminga, paraudusi, blizgi ir praranda įprastą odos linijų raštą.
- Paprastai pažeidžiamos abi pėdos vienodai.
- Atsiranda skausmingų įtrūkimų, odos skilimų ir pleiskanojimo.
- Dažniausiai pirmiau pažeidžiama didžiojo piršto pado dalis – tai tipinė pradžios vieta.
- Neretai pažeidžia ir priekinę pėdos dalį, retais atvejais kulną; odos tarp pirštų ir kelties paprastai neliečia, todėl šią ligą lengviau atskirti nuo pėdų grybelio.
- Retais atvejais gali būti pažeistos ir delnų ar pirštų galinės dalys.
Galimos vaikų padų dermatozės komplikacijos
- Dažniausia komplikacija – skausmingi odos įtrūkimai ir skilimai, kuriems sugijimas gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesių.
- Antrinė bakterinė odos infekcija pasitaiko retai.
Kaip diagnozuojama vaikų padų dermatozė
Ligos diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais požymiais.
Norint atmesti grybelinę infekciją, gali būti atliekami odos nuograndų tyrimai, taip pat bandoma išsiaiškinti alergiją bato sudedamosioms medžiagoms atliekant lopo mėginius.
Odos biopsija atliekama retai; histologiniai tyrimai rodo epidermio sutinimą ir dermos uždegimą apie prakaito liaukų kanalus.
Su kokiomis ligomis painiojama vaikų padų dermatozė
Vaikų padų dermatozę kartais sunku atskirti nuo tokių būklių kaip:
- Atopinis dermatitas
- Eksfoliacinė keratolizė (ribotas odos pleiskanojimas)
- Pado psoriazė
- Pėdų grybelis
- Alerginis kontaktinis dermatitas dėl bato sudėtyje esančių medžiagų, tokių kaip gumos priedai, klijai ar odą rauginimo procesuose naudojami junginiai, pvz., chromatas.
Kaip gydoma vaikų padų dermatozė
Nėra vieno efektyvaus gydymo būdo, tačiau rekomenduojama laikytis bendrų patarimų, nors jų nauda pagrįsta ne klinikiniais tyrimais.
Trinties sumažinimas
- Naudokite gerai priglundančią, pageidautina odinę, avalynę, kad būtų mažiau trinties.
- Rekomenduojama avėti dvi ar daugiau porų medvilninių arba vilnonių kojinių, taip pat siekiant sumažinti trintį.
- Venkite avalynės ir kojinių iš sintetinių medžiagų.
- Kojines keiskite reguliariai.
Odos drėkinimas
- Po maudynių ir prieš miegą naudokite drėkinamuosius kremus su šlapalu arba petrolatumu.
- Barjeriniai kremai su dimetikonu patogūs naudoti dienos metu, juos reikia tepti kas keturias valandas.
Dienos poilsio laikai
- Kasdien skirkite laiko ramybei arba mažesniam judėjimui, kad odos įtrūkimai galėtų gyti.
Įtrūkimų uždengimas
- Odos įtrūkimai uždengus greičiau gyja; tam tinka pleistrai.
- Skausmui sumažinti gali būti naudojami purškiami arba skysti akriliniai klijai, užlašinami tiesiai ant odos skilimų.
Receptiniai tepalai
- Takrolimas
- Tepamas vietinis kortikosteroidas
Šiuos vaistinius preparatus rekomenduojama vartoti vieną ar du kartus per dieną iki keturių savaičių kursais, tačiau dažniausiai jie nėra efektyvesni už paprastus drėkinamuosius kremus.
Ligos eiga ir prognozė vaikų padų dermatozės atveju
Dažniausiai šios būklės požymiai paauglystėje išnyksta savaime, tačiau kai kuriais atvejais gali išlikti ir suaugus.
