Pastaraisiais metais kino industrijoje sugriežtėjo daugybė reikalavimų, ypač kalbant apie žinomiausią animacijos studiją. Nors vaikystėje daugelis matė iš pirmo žvilgsnio nekaltus filmus, juose netrūko scenų, nustebinančių ne vieną suaugusį. Štai liūtų gauja, planuojanti klastingą užpuolimą, ar medžiotojas, grasinantis Snieguolei – tai tik keli pavyzdžiai iš gausybės. Kai kurie momentai verčia susimąstyti ar tikrai viskas, ką matome ekrane, yra tinkama vaikams: rūkanti vikšrienė animacijoje ar prie keistų vizijų privedusi Dumbo vakarėlio scena – visa tai neabejotinai skyrėsi nuo šiandieninės tvarkos.
Griežtesni standartai šiuolaikiniuose filmuose
Pastaraisiais metais studijos ypač rimtai žiūri į turinį, skirtą šeimai. Pasirašant sutartis, kūrėjai gauna labai aiškias taisykles, ko negalima rodyti filmuose. Tarp svarbiausių draudimų – galvos nukirtimo, pervėrimo aštriais daiktais ar rūkymo scenos. Pastaroji taisyklė galioja nuo 2015 metų, kai priimtas sprendimas užtikrinti, kad šeimoms skirti filmai būtų kuo draugiškesni vaikams. Tik labai retais atvejais, kai reikia perteikti istorinius faktus, leidžiama rodyti rūkymo scenas, tačiau tai taikoma tik suaugusiems skirtuose filmuose.
Anksčiau matytos scenos, kurios jau nebeįmanomos
Senesnės animacijos dažnai drąsiai vaizdavo ir šiek tiek liūdnų, ir bauginančių akimirkų. Pažvelgus atgal, net pagrindiniai veikėjai yra bandę rūkyti, kaip Pinokis, kuris po bandymo cigaro ima jaustis blogai. Rūkymo motyvų galima rasti ir kituose senesniuose filmuose, o jų poveikis vaikams kelia šiuolaikinių diskusijų apie žalingų įpročių įtaką jauniausiems žiūrovams. Pavyzdžiui, tokie animaciniai filmai kaip apie 101 dalmatiną, Herculį, Aladiną ir daugelis kitų buvo vienaip ar kitaip susiję su šiais vaizdais.
Saugumo taisyklės ir nauji reikalavimai
Dar viena griežtai saugoma riba – draudimas vaizduoti galvos nukirtimą ekrane. Nors kai kuriuose kūriniuose galima pastebėti užuominų apie šias scenas, studija laikėsi pozicijos – tokie įvykiai neturi būti tiesiogiai rodomi. Užuominos dažnai būdavo perkeltinės, o žiūrovams likdavo laisvė interpretuoti siužetą. Taip užtikrinama, kad filmai išliktų saugūs vaikų akims ir skatintų teigiamas vertybes.
Kodėl pasikeitė požiūris?
Pagrindinis motyvas – noras sukurti kuo saugesnę aplinką, kurią stebi tūkstančiai vaikų visame pasaulyje. Taip pat žinoma, kad siekiama atitikti šiuolaikinius visuomenės lūkesčius bei išaugusius reikalavimus standartams – ypač kai kalbama apie šeimai skirtą turinį. Tai nėra atsitiktinis pokytis – šie sprendimai įrodo atsakomybę formuoti naują kartą ir jų požiūrį į gyvenimą.
- Nebelieka scenų su rūkymu, išimtis – ypatingi atvejai suaugusiųjų filmuose
- Negalima rodyti galvos nukirtimo ar pervėrimo aštriais daiktais
- Filmuose mažėja bauginančių ir liūdnų scenų, dažniau pasirinkta rodyti pozityvias ir šeimai tinkamas akimirkas
Šie pokyčiai leidžia žiūrovams mėgautis saugesniu ir pozityvesniu turiniu, o animacijos raidą stebėti tampa dar įdomiau. Nors nostalgija išlieka, naujieji standartai padeda užtikrinti, kad ši sritis išliktų artima širdžiai visoms kartoms.
