Pasipiršimas mylimam žmogui – viena gražiausių gyvenimo akimirkų. Dažniausiai jį įprasmina žiedas, tačiau ar susimąstėte, kodėl būtent žiedas tapo pagrindiniu šios tradicijos simboliu?
Senovės simbolika
Žiedų dovanojimo tradicijos siekia tūkstantmečius. Senovės Egipte buvo tikima, kad apskritimas žymi amžinybę. Pora mainydavosi žiedais, supintais iš nendrių, ir nešiodavo juos ant kairės rankos bevardžio piršto. Tuo metu manyta, kad iš čia į širdį eina ypatinga „meilės gysla“. Tokia simbolika išliko ir vėlesnėse civilizacijose.
Romėniškas žiedų reikšmės posūkis
Antikiniai romėnai išpopuliarino sužadėtuvių žiedus vietoj kitų dovanų, kurias galėjo gauti būsimoji nuotaka. Vis dėlto, reikšmė buvo labiau susijusi su nuosavybe nei su meile. Jaunikis iš pradžių užmaudavo auksinį žiedą viešoms progoms, o namuose moteris nešiodavo geležinį žiedą – taip buvo pabrėžiamas socialinis saitas ir įsipareigojimas.
Viduramžių naujovės
Viduramžiais sužadėtuvių žiedai įgavo sentimentalesnį atspalvį – populiarėjo vadinamieji „posy“ žiedai, kuriuose buvo išgraviruoti meilės posakiai. Šį laikotarpį vainikavo ir pirmasis žinomas deimantinio žiedo atvejis, kai XV amžiuje didikas pasiūlė savo išrinktajai papuošalą, inkrustuotą plonais, išdailintais deimantais. Tai pradėjo prabangių juvelyrinių tradicijų bangą tarp aukštuomenės.
Modernių laikų deimantų fenomenas
Deimantai ilgą laiką nebuvo siejami su sužadėtuvių žiedais – kol XIX amžiaus pabaigoje nebuvo atrastos stambios deimantų kasyklos Pietų Afrikoje. Tai lėmė masinę deimantų rinką ir reklamos kampanijas, kurios įtvirtino nuostatą, kad „deimantas – amžinas“.
Prekybininkai netgi siūlė vyrus įtikinti, kad žiedui derėtų skirti dviejų mėnesių atlyginimą. Ši žinutė sulaukė didžiulės sėkmės, o nuo XX amžiaus sužadėtuvių žiedai su deimantais tapo neatsiejama porų susižadėjimo tradicija daugelyje pasaulio šalių.
Sužadėtuvių žiedų populiarumas šiandien
Šiandien didžioji dalis jaunųjų renkasi būtent deimantinius žiedus, nors jų kaina kartais siekia tūkstančius. Tačiau visa tai palyginti su pačiomis ankstyviausiomis vestuvių tradicijomis – tuomet jaunikiai užuot dovanoję žiedą, surišdavo savo mylimąją virvėmis iš žolės, tikėdamiesi ją taip prisijaukinti. Laimei, laikai pasikeitė, o žiedas tapo tikros meilės, ištikimybės bei abipusio įsipareigojimo ženklu.
