Ar kada susimąstėte, kodėl egzistuoja tokie keistai parašyti žodžiai kaip „pterodactyl“ ar „tsunami“? Anglų kalboje tylieji, neištariami raidžių garsai pasitaiko ne šiaip sau – už jų slypi įdomi istorija.
Anglų kalbos tylieji garsai atsirado neatsitiktinai
Maždaug 60 procentų anglų kalbos žodžių turi bent vieną raidę, kurios neištariate. Tokie žodžiai, kaip „knight“ arba „doubt“, dažnai suglumina mokantis kalbos ar bandant rašyti teisingai. Tačiau iš pradžių raidės jose buvo tariamos, ir viskas buvo kur kas paprasčiau.
Laikui bėgant kalba keitėsi. Vienu iš svarbiausių pokyčių laikomas Didysis balsių poslinkis, apėmęs kelis šimtmečius. Šis fonetinis reiškinys pakeitė ilgųjų balsių tarimą. Nors ištariami garsai keitėsi, žodžių rašyba daugeliu atvejų liko ta pati. Tai ir lėmė augantį skirtumą tarp to, ką matome ir ką girdime kalboje.
Keistų raidžių priežastys – istorija ir skoliniai
Daugelio žodžių neištariamos raidės atsirado dėl kitų kalbų įtakos. Pavyzdžiui, „tsunami“ atkeliavo iš japonų kalbos, o „psychology“ – iš graikų. Anglų kalboje tokios raidžių kombinacijos kaip „ts“ ar „ps“ žodžių pradžioje neįprastos, todėl dalis jų tapo netariamos, prisitaikant prie vietinės tarties taisyklių.
Prie šio proceso prisidėjo taip pat rašybos keitėjai – spaustuvininkai ir kalbininkai. Kai kurie papildomi ženklai įsiliejo į žodžius visiškai neturėdami kalbos pagrindo. Pavyzdžiui, prie žodžio „doubt“ pridėtas „b“, norint parodyti lotynišką žodžio kilmę, tačiau ištarti jos nereikia. Spaustuvininkai iš kitų šalių dažnai taikė savo kalbų taisykles, todėl kai kurie žodžiai ėmė panašėti į vokiškus ar olandiškus atitikmenis.
Tylioji „e“ ir jos vaidmuo
Vienas iš žymesnių atvejų – tylioji „e“. Ji neskamba ištariant žodį, tačiau visiškai keičia kitų raidžių tarimą. Pavyzdžiui, žodžiai „rid“ ir „ride“ skiriasi tik viena raide, tačiau ištariami skirtingai. Tokiu atveju „e“ vadinama diakritiniu ženklu – ji keičia tarimą, bet pati nėra girdima.
Kodėl neišvengsime tylos raidžių?
Nors neištariamos raidės atrodo bereikšmės, jos tapo neatsiejama kalbos dalimi. Išmokti teisingą rašybą padeda įvairios taisyklės, tačiau kartais griežtų normų net nereikia laikytis.
Nors rašyba su tyliaisiais garsais gali atrodyti apgaulinga, angliškai kalbant retai įmanoma jų visiškai išvengti. Supratus, kodėl jos atsirado, tampa aiškiau, kodėl kai kurie žodžiai rašomi vienaip, bet tariami visiškai kitaip.
