Ar kada atkreipėte dėmesį, kodėl mūsų namų ir įmonių adresai baigiasi tam tikra pavadinimo dalimi, pavyzdžiui, „gatvė“ ar „skersgatvis“? Nors įprastai apie tai nesusimąstome, tokie pavadinimai nėra atsitiktiniai – už jų slypi tam tikros miestų planavimo taisyklės, kurias dažnai taiko urbanistai.
Kuo skiriasi kelias ir gatvė
Iš esmės „kelias“ reiškia bet kokį maršrutą, kuris jungia dvi vietas, tačiau „gatvė“ yra viešasis kelias, palei kurį stovi pastatai iš abiejų pusių. Tad nors kiekviena gatvė yra kelias, bet ne visi keliai yra gatvės.
Gatvės ir prospektai
Dažnuose miestuose urbanistinė tinklo struktūra sudaryta iš skersai besikertančių gatvių ir prospektų. Skirtingose vietovėse jų kryptys būna nevienodos: vienur gatvės eina šiaurės-pietų kryptimi, o prospektai – rytų-vakarų, kitur – priešingai. Yra ir išimčių – vienuose miestuose prospektai driekiasi įstrižai bendro tinklo atžvilgiu.
Daugiau skirtingų kelių tipų
Be pagrindinių gatvių, urbanistinėje aplinkoje gausu ir kitokių kelių. Pavyzdžiui, „bulvaru“ paprastai vadinama plati gatvė su želdynais abiejose pusėse ir juosta centre. Smulkesni keliai, tokie kaip „skersgatvis“, „alėja“ ar „takelis“, dažniausiai atšakoja nuo reikšmingesnių gatvių. „Aikštė“ ir „kiemas“ dažniausiai žymi uždarus kelius, iš kurių „kiemas“ paprastai baigiasi aklagatviu ar žiedine sankryža.
Nors konkrečios pavadinimų reikšmės ir pritaikymo principai gali skirtis priklausomai nuo miesto ar šalies, pagrindinė idėja išlieka ta pati – tvarka kelių sistemoje padeda lengviau orientuotis ir apibūdinti skirtingus maršrutus. Kasdien naudodamiesi įvairiomis kelio rūšimis, dažnai apie jų pavadinimo prasmę net nesusimąstome, tačiau už jų slypi logiška ir patogi miestų planavimo idėja.
Jus gali sudominti
