Pastaruoju metu vis daugiau keliaujančių pastebi: skrydžiai dažnėja nelygūs, o oro sūpuoklės tampa vis stipresnės. Mokslininkų tyrimai patvirtina – oro turbulencija išties stiprėja, ir šios tendencijos priežastis slepiasi mūsų atmosferos pokyčiuose. Kelionių oro sąlygos keičiasi, todėl keleiviai turėtų pasilikti prisegę saugos diržus dažniau nei anksčiau.
Kas lemia oro turbulenciją?
Oro turbulenciją sukelia daugybė aplinkos veiksnių. Paprastai tai yra natūrali atmosfera vykstantys procesai. Kai oro masės ima nevaldomai judėti – vienos kyla į viršų, kitos smunka žemyn – susidaro nestabilumas, sukeliantis staigius oro sujudimus.
Tarp dažniausių priežasčių yra audros, kalnų bangos ir šilto oro srovės, kurias dar vadiname termikais. Tačiau komerciniams skrydžiams didžiausią įtaką daro vadinamoji švaraus oro turbulencija.
Švaraus oro turbulencija
Ši turbulencijos rūšis išskirtinė tuo, kad atsiranda ne audringu, o visiškai giedru dangumi, toliau nuo debesų ar matomų audros židinių. Jos pagrindinis šaltinis – greiti vėjo krypties ar stiprumo pokyčiai, dažniausiai netoli reaktyvinės srovės, aukštyje virš 18 000 pėdų, kur ir skraido dauguma keleivinių lėktuvų.
Tokiais atvejais oro sluoksniai ima persidengti: vienas vėjas pučia viena kryptimi, kitas – kita, todėl ore susiformuoja „sūkuriai“. Šie sukūriai lieka nematomi ir nepastebimi tiek pilotų akiai, tiek oro sistemoms, tad jų išvengti praktiškai neįmanoma.
Kodėl turbulencijos gausėja?
Ilgametė tyrimų analizė parodė, jog švaraus oro turbulencijos incidentų daugėja. Ypač matomas vidutinės ar stiprios turbulencijos augimas. Priežastimi laikomi atmosferos pokyčiai, susiję su klimato šiltėjimu – šiltesnis oras veržiasi aukštyn ir sukuria ryškesnius, nenumatomus vėjų pokyčius reaktyvinių srovių zonoje. Toks nestabilumas ir lemia dažnesnes bei stipresnes oro sūpuokles skrydžio metu.
Tyrėjai įspėja: besikeičiantis klimatas ilgainiui sukels dar daugiau tokių reiškinių, o stiprios turbulencijos atvejai žiemos sezonu taps tokie pat įprasti, kaip dabar yra vidutinio stiprumo sūpuoklės.
Labiausiai paveiktos sritys yra judriausi oro maršrutai – ypač užimtas kelias virš Šiaurės Atlanto tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, taip pat dideli sausumos plotai. Kai kuriose zonose vidutinės ar stiprios turbulencijos dažnis padvigubėjo.
Ar turbulencija kelia grėsmę skrydžiui?
Nors skrydžio metu stiprus oro sūpuoklės jausmas keleiviams neretai sukelia baimę, šiuolaikiniai keleiviniai lėktuvai suprojektuoti atlaikyti didžiulius oro krūvius. Pramonėje kiekvienas orlaivis prieš pradėdamas komercinį gyvenimą praeina daugybę bandymų būtent ekstremalioms oro sąlygoms.
Didžioji dauguma turbulencijos sukeltų traumų – tiek staigių judesių metu patirtų galvos ar kaklo sumušimų, tiek netikėto nukritimo ištikus staigiai sūpuoklei – yra susijusios su atsegtais saugos diržais. Laikantis paprastos taisyklės viso skrydžio metu segėti saugos diržą, daugumos sužeidimų galima išvengti.
Net kai pilotai iš anksto praneša keleiviams apie laukiamą nemalonų oro ruožą ir įjungia saugos diržų užsegimo ženklą, verta visada būti pasiruošus staigiems pokyčiams ore ir riboti vaikščiojimą po salono erdvę.
Ką dar verta žinoti keleiviams?
Nors neretai kyla klausimas, ar dažnėjančios oro sūpuoklės gali būti pavojingos pačiam lėktuvui, ekspertai tvirtina – pagriūti ar nuskęsti nuo turbulencijos keleivinis orlaivis praktiškai negali. Svarbiausia – saugiai sėdėti ir kiekvieno skrydžio metu išlaikyti saugos diržą užsegtą. Tai pagrindinis būdas apsaugoti save, o lėktuvo įgula pasirūpins likusiu saugumu net ir nenumatytose situacijose.
