Nors šiuo metu šie mieli veikėjai nebegyvena savo garsiame miške, vis dar galima juos išvysti iš arti ir susipažinti su jų nepaprasta istorija. Švelniomis temomis parašytos knygos apie linksmybes ir nuotykius traukte patraukė skaitytojų iš viso pasaulio dėmesį vos tik pasirodė. Tačiau retas, kuris žino, kad Meškiukas Pūkuotukas su savo draugais nėra tik fantazijos vaisius – jų personažus įkvėpė tikri žaislai ir vaikystės akimirkos. Šie žaisliniai draugai keliauja per laiką ir dabar yra saugomi bibliotekoje, kurioje juos gali pamatyti visi norintys.
Draugų kelias nuo karo iki knygos puslapių
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą autorius buvo žinomas kaip dramaturgas ir humoristas. Pasibaigus karui, apsigyveno atokiau nuo miesto, kad galėtų auginti sūnų gamtos apsuptyje. Žvilgsnį įkvėpė ne tik nauja aplinka, bet ir ramūs pasivaikščiojimai po miškus bei dažni apsilankymai zoologijos sode. Ten berniukas susižavėjo švelniu juodu meškinu, vardu Vinis.
Berniukas, dar vadintas „Billy Moon“, turėjo jam brangų pliušinį meškutį, kurį iš pradžių vadino Edvardu, o vėliau — Viniu, pagerbdamas savo mėgstamą gyvūną iš zoologijos sodo. Prie šio vardo vėliau prikibo ir „Pūkuotukas“. Įkvėptas šio ypatingo ryšio, tėvas pradėjo kurti pasakojimus apie padūkėlį meškiną, kurie greitai pavirto mylimomis vaikų knygomis.
Įkvėpimas – tikri žaislai
Pirmajam sūnaus gimtadieniui dovana tapo ypatinga – pliušinis meškinas, įsigytas garsioje Londono parduotuvėje. Nuo tada žaislų kolekcija išaugo: prie kompanijos prisijungė paršelis, tigras, asiliukas ir kengūra. Deja, mažasis kengūriukas dingo obelų sode XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Šie žaislai visai nepasižymėjo puošnumu – jie buvo dėvėti, tačiau mylimi ir nuolat lydimi naujų nuotykių su šunimi. Iliustratorius, piešdamas veikėjus, prisilaikė žaislus kaip prototipus, tačiau sukūrė juos žaismingus ir artimus vaikams. Vaizduotės draugų ratą papildė pelėda ir triušis, kurie galiausiai įgijo savo vietą istorijose.
Sudėtingos vaikystės puslapiai
Augdamas pagrindinio veikėjo įvaizdžio šešėlyje, berniukas susidūrė su iššūkiais – didelę dalį vaikystės teko praleisti viešumoje. Nuo ankstyvo amžiaus lydėjo tėvą viešuose renginiuose ir dalyvavo įvairiose įrašų sesijose.
Mokykloje, kurioje vėliau mokėsi, dėl įkvėpto knygų veikėjo pravardės būdavo negailestingos, todėl paauglystėje sūnus nusprendė įrodyti save kitais būdais. Po tarnybos kariuomenėje jis susitaikė su savo vaikystės šlove. Sužinojęs, jog žaislai buvo išsiųsti į kitą šalį, tik džiaugėsi galėdamas juos palikti praeityje.
Neįprasta kelionė iki bibliotekos
Pirmasis žaislų vizitas į kitą žemyną buvo suorganizuotas devintajame dešimtmetyje, kai buvęs leidyklos vadovas aplankė rašytojo šeimą. Iš pradžių žaislų kelionė planuota kaip laikiną paroda, tačiau vėliau jie buvo nuolat eksponuojami žinomoje leidykloje Niujorke. Kelioms progoms jie dar turėjo sugrįžti į senąjį žemyną, pavyzdžiui, paminėti knygos iliustratoriaus jubiliejaus ar švęsti svarbias išleidimo sukaktis.
Galiausiai žaislai buvo dovanoti miestui ir tapo nuolatine bibliotekos eksponatų dalimi. Prieš pat perkeliant į nuolatinę salę, meškiną su draugais profesionaliai restauravo ir išvalė. Kelis kartus buvo keliamas klausimas dėl žaislų sugrąžinimo atgal, tačiau nutarta, kad jų vieta liks bibliotekoje, kur šie personažai džiugina lankytojus iš viso pasaulio.
Šiuolaikinė pasaka lankytojams
2015 metais visi žaislai buvo dar kartą kruopščiai atnaujinti ir grįžo į specialią vaikų erdvę bibliotekos pagrindiniame skyriuje, kur juos iki šiol aplanko tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ši nesenstanti draugystės istorija toliau skleidžia šilumą bei įkvėpimą visoms kartoms.













