Šiandien raudona spalva mums natūraliai siejasi su sustojimu – matome ją šviesoforuose, draudžiamuosiuose ženkluose ar visiems pažįstamame STOP ženkle. Atrodo, kad taip buvo visada, tačiau iš tiesų ryškiai raudonas šešiakampis STOP ženklas naudojamas tik apie šešis dešimtmečius. Iki 1954 metų šio ženklo spalva ir išvaizda buvo visai kitokia – vietoje įprastos raudonos buvo naudojama geltona spalva, o užrašas būdavo juodas.
Kaip atsirado standartinė ženklo spalva
Ankstyvaisiais automobilių laikais aiškios STOP ženklų taisyklės išvis nebuvo. Ne tik spalva, bet ir forma skirdavosi priklausomai nuo vietos. Tai vairuotojams dažnai sukeldavo painiavos. Galiausiai 1922 metais buvo nuspręsta, kad reikia sukurti universalų ženklą, kuris būtų lengvai atpažįstamas iš abiejų pusių.
Būtent tada buvo pasirinkta aštuoniakampio forma, kuri neleidžia suabejoti ženklo paskirtimi, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės į jį žiūrite. Kaip pagrindinės spalvos buvo pasirinktos geltona ir juodos raidės, nes buvo tikimasi, jog toks derinys labiausiai atkreips dėmesį.
Kodėl pradžioje buvo pasirinkta geltona?
Nors STOP ženklui derėjo raudona spalva, svarstyta ir geltona – mat raudona jau reiškė „sustabdyti“ šviesoforuose. Tačiau tuo metu gamintojai dar neturėjo spalvų, kurios nesusidėvėtų ir išsaugotų sodrią raudoną spalvą lauko sąlygomis. Dėl šios priežasties universalus ženklo dizainas atsirado su geltona spalva.
Kada ir kodėl ženklas tapo raudonas?
Viskas pasikeitė 1954 metais. Tuomet imta gaminti ženklus padengtus specialia emale, kuri užtikrino, kad raudona spalva nebluktų net ir veikiant saulei, lietui ar šalčiui. Nuo to laiko buvo nuspręsta, kad STOP ženklas bus raudonas su baltais užrašais, ir toks išliko iki šių dienų.
Įdomus faktas apie žalią šviesoforo spalvą
Šviesoforuose žalia spalva reiškia „važiuoti“, tačiau kai kuriuose kraštuose vietoj jos naudojama mėlyna spalva. Šis skirtumas kilo dėl istorinių ir kalbinių niuansų.
