Kol kas diskusijos dėl sostinės pavertimo nauja valstija yra kaip niekad aktualios. 2020 m. birželį Atstovų Rūmai pritarė įstatymo projektui, kuris numatytų, kad Vašingtonas taptų 51-ąja valstija. Nors vis dar tikimasi, kad Senatas šiam žingsniui užkirs kelią, pats faktas, jog toks įstatymas pirmą kartą per istoriją praeina Atstovų Rūmus, yra labai reikšmingas.
Kodėl diskusija dėl sostinės valstybingumo įgauna pagreitį?
Pastaraisiais metais siekis užtikrinti sostinės gyventojų teises tik stiprėja. Šiame mieste gyvena daugiau nei 700 tūkstančių žmonių, kurie neturi visų kitų valstijų piliečiams suteikiamų teisių. Svarbu paminėti, kad iki pat 1961 metų sostinės gyventojai neturėjo balsavimo teisių prezidento rinkimuose – tai pasikeitė tik po konstitucijos pataisos. Pirmą kartą Prezidento rinkimuose sostinės balsas buvo išgirstas tik 1964-aisiais.
Be to, miesto atstovai Parlamente yra tik simboliniai – jie negali balsuoti. Tuo tarpu gyventojų čia daugiau nei kai kuriose tikrose valstijose, pavyzdžiui, Vajominge ar Vermonte. Nepaisant to, pasiūlymai dėl sostinės tapimo valstija parlamente teikiami jau ne vieną dešimtmetį – jie teikiami nuo devintojo dešimtmečio pabaigos.
Neseniai visuomenės dėmesį į šį klausimą ypač atkreipė protestų laikotarpis. Šalyje kilus demonstracijoms, šio miesto gatvėse buvo dislokuotos federalinės pajėgos, o tai išryškino skirtumą: jei miestas būtų valstija, karinės pajėgos galėtų ten atvykti tik gavus vietos valdžios pritarimą. Ši situacija dar labiau paskatino gyventojus reikalauti teisių ir nepriklausomybės, kurią turi kitos valstijos.
Priežastys, kodėl sostinė iš pradžių netapo valstija
Iš pradžių svarbiausiu naujos šalies miestu tapo vieta, nepriklausanti nė vienai valstijai. Nepriklausomybės pradžioje sostinės funkcijos trumpam buvo paskirtos keliems skirtingiems miestams šiaurėje. Tačiau 1787 m. šalies kūrėjai susitarė dėl nuolatinės sostinės, kuri nebūtų priskirta nė vienai valstijai – siekiant užtikrinti, kad jokios valstijos įtaka valstybei nebūtų per didelė.
Konstitucijoje buvo numatyta, kad Kongresas turi išskirtinę teisę priimti teisės aktus dėl specialios apibrėžtos teritorijos, kuri taptų naujosios valstybės valdžios centru. Šiam tikslui buvo skirta žemė, paimta iš dviejų valstijų – Merilando ir Virdžinijos.
Sprendžiant dėl vietos kilo įnirtingos diskusijos tarp skirtingų regionų atstovų: vieni siekė, kad sostinė būtų šiaurėje, kiti ją norėjo matyti pietuose. Buvo rastas kompromisas – sostinė buvo įkurta greta Potomako upės, apimant dalį Merilando ir dalį Virdžinijos teritorijos. Taigi, iš pradžių egzistavo aiški nuostata, kad valstybingumas sostinei būtų prieštaravimas Konstitucijai.
Ką reikštų, jei sostinė taptų valstija?
Jei sostinė gautų valstijos statusą, jos gyventojai rinktų savo atstovą Atstovų Rūmuose bei du naujus senatorius. Miesto vadovas gautų gubernatoriaus titulą, o didžioji miesto teritorijos dalis priklausytų naujai valstijai. Tik ribotas plotas, kur išsidėstę svarbiausi valdžios pastatai ir istoriniai monumentai, liktų federalinėje jurisdikcijoje kaip atskiras sostinės rajonas.
Taip pat pasikeistų pats pavadinimas: abreviatūra „D.C.“ reikštų nebe Kolumbijos apygardą, o būtų priskirta Didžiosios nemirtingo laisvės kovotojo pavardei, simboliškai pagerbiant šios teritorijos istoriją ir reikšmę.
Debatai tęsiasi
Nuo ankstyvųjų šalies laikų daug kas pasikeitė, o nuolat kintanti šalies Konstitucija leidžia peržiūrėti senus sprendimus. Sostinės valstybingumo klausimas dar ilgai išliks aktualus, tačiau diskusijos ir toliau vyksta viešojoje erdvėje.
