Galbūt ir jums vaikystėje teko keliauti prie ežero ar tvenkinio su džiūvusios duonos riekele rankoje. Atrodė, kas čia blogo – padėti ančiukams numalšinti alkį ir tuo pačiu atsikratyti nebereikalingos duonos likučių. Tačiau toks įprotis iš tikrųjų nėra naudingas šiems paukščiams, nors ir atrodo, kad duona jiems labai patinka. Kodėl duona – ne pats geriausias maistas ančiukams Duona ančiukams, kaip ir mums kepiniai ar saldumynai, – tikras tuščių kalorijų šaltinis. Jos sudėtyje daug angliavandenių, tačiau stinga būtinų vitaminų, mineralų ir kitų maistingųjų medžiagų. Ne toks jau nekaltas įprotis gali padaryti daugiau žalos nei naudos – jei antys dažnai maitinamos tik duona, jos gali pamėgti šį lengvai pasiekiamą užkandį ir nebeieškoti natūraliai gamtoje randamo, vertingo maisto. Nuolatinis „duonos švediškas stalas“ ančiukams kelia tokias pat grėsmes kaip ir nuolatinis nesveiko maisto vartojimas žmogui. Be to, duona nėra nuodinga kaip kai kurie kiti maisto produktai, ji tiesiog netikusiai pakeičia pilnavertį racioną. Kokios gali būti pasekmės? Paukščiams, kurie nuolat lesioja duoną, gresia nutukimas ir mitybos sutrikimai. Ypač pavojinga, kai antys pripranta maitintis tik šiuo produktu – jos tampa priklausomos nuo žmogaus ir dažnai nebesinaudoja natūraliomis maisto paieškos galimybėmis. Tai lemia ir rimtesnius sveikatos sutrikimus. Viena dažniausių pasekmių – „angelų sparnai“. Tai sindromas, kai sparnų plunksnos išsikraipo, todėl paukštis tampa nebegabus skristi. Toks reiškinys ypač pavojingas jaunikliams: jeigu mažyliai nesimoko ieškoti pilnaverčio maisto, jų organizmas gali nusilpti ir vystytis netinkamai. Taip pat likusi vandenyje nesuvalgyta duona greitai pelija ir puva – ši terpė tampa palanki bakterijų ir parazitų plitimui, o tai pavojinga tiek ančiukams, tiek vandens ekosistemai. Tokiu būdu prie vandens telkinių ima rinktis žiurkės ir kiti kenkėjai. Ką galima pasiūlyti vietoje duonos? Nutrinti duoną – dar ne priežastis ją mesti į vandenį. Norint pradžiuginti ančiukus ir nepridaryti jiems žalos, kur kas geriau pasirinkti natūralesnį maistą. Paukščiams tiks grūdai – pavyzdžiui, ryžiai ar avižos, taip pat kukurūzų grūdai, žirniai, smulkintos vynuogės. Vertėtų vengti traškučių, saldumynų, spragėsių ir kitų užkandžių, kurie lygiai taip pat kaip duona, nenaudingi paukščių sveikatai. Ką veikti su likusia duona? O ką daryti su pasenusia duona, jei nenorite jos valgyti patys? Yra kur kas skanesnių ir kūrybingesnių būdų ją panaudoti – pavyzdžiui, iškepti gardų duonos pudingą ar pasigaminti naminį apkepą. Taip ir jūs pasimėgausite skoniu, ir ančiukai išliks sveiki! Pabaigai Rūpindamiesi laukiniais gyvūnais, svarbu rinktis jiems tinkamą maistą. Mažos kasdienės mūsų pasirinkimo smulkmenos gamtai gali lemti didelius pokyčius. Prie vandens telkinio – daugiau natūralių skanėstų, mažiau duonos trupinių!