Kai kada nors bandėte pasiskolinti marškinius ar švarką iš priešingos lyties spintos, tikriausiai pastebėjote keistą smulkmeną – vyriškuose drabužiuose sagos visada būna dešinėje pusėje, o moteriškuose – kairėje. Toks atrodo nedidelis skirtumas, tačiau jis dažnai sukelia nepatogumų ryte skubant ar greitai besirengiant.
Ištakos: kodėl prigijo skirtingos sagų pusės?
Nors šis esminis skirtumas atrodo savaime suprantamas, jo šaknys siekia viduramžius. Prieš keletą amžių segamosios sagos buvo prabangos ženklas, prieinamas tik pasiturintiems žmonėms. Paprasti žmonės paprastai naudodavo kaspinus ar medinius užsegimus. Laikui bėgant, sagos tapo madingos turtingųjų aprangoje, o tuo metu buvo svarstoma ir patogių sprendimų klausimas.
Viduramžių ponios neretai vilkėdavo sudėtingus rūbus – korsetus, kelis sijonų sluoksnius, puošnias sukneles. Kadangi patiems juos apsirengti būdavo sudėtinga, pagalbą dažnai teikdavo tarnaitės. Drabužių gamintojai, žinodami, jog pagalbininkai dažniausiai buvo dešiniarankiai, sagas prisiūdavo kairėje pusėje – taip patogiau jas užsegti kitam žmogui.
Ši ypatybė tapo įprasta ir perkeliant gamybą į fabrikus. Vėliau, net jau masiškai gaminant rūbus ir keičiantis aprangos madoms, šis išdėstymas taip ir liko net ir mūsų laikais.
Kiti paaiškinimai: kūdikiai ir sportiniai pomėgiai
Be istorinių priežasčių, yra ir daugiau teorijų, kodėl moteriškų marškinių sagos liko kairėje. Kadangi dauguma moterų yra dešiniarankės, vaikus dažniausiai laikydavo ant kairiojo klubo, palikdamos dešinę ranką laisvą kitai veiklai – pavyzdžiui, marškiniams atsekti, jei reikėdavo pamaitinti kūdikį. Taip sagų pusės pasirinkimas buvo praktiškas.
Dar viena versija susijusi su jojimu žirgais. Moterys anksčiau jodavo šonu atsisukusios į kairę pusę. Švarkai ir puspalčiai, užsegami kairę pusę, padėdavo sumažinti vėjo pūtimą jojant bei palengvindavo užsegimą.
Kodėl vyriški rūbai susegami atvirkščiai?
Vyriško drabužio segimo tradicija siejama su karyba. Senovėje kairėje buvo laikomas skydas, o dešine – kardas ar ietis. Todėl šarvai, o vėliau ir paprasti drabužiai, buvo užsegami iš kairės į dešinę, kad per kritinius momentus priešui būtų sunkiau prasibrauti iki kūno pro rūbų klostes.
Kita priežastis – vyrai daug dažniau rengdavosi patys, todėl segimo sistema buvo pritaikyta jų dominuojančiai dešinei rankai. Išlaikyta ši tradicija padėjo išlaikyti užšifruotas militaristines funkcijas rūbų dizaine ilgus amžius.
Ar sagų skirtumui reikia likti?
Nors šiandien tiek moterys, tiek vyrai susitvarko su savo drabužiais be pagalbos, istoriniai likučiai mados pasaulyje vis dar matomi. Dažnam dešiniarankiui šis niuansas kiek apsunkina ryto rutiną, bet kol kas masinės drabužių gamybos standartas lieka nepakitęs.
Ar ilgainiui šis skirtumas išnyks? Galbūt, tačiau dabar tai išlieka kaip tylus priminimas apie mados istoriją, kasdienius įpročius bei lyčių vaidmenų kaitą. Jei šis skirtumas atrodo nepatogus, visuomet galima pasirinkti asmeninį siuvimą ar ieškoti modernių sprendimų, pvz., užtrauktukų.
