Maskvos užsienio reikalų ministras per daugelį metų susikūrė bekompromisio ir aštraus derybininko reputaciją. Vis dėlto net oponentai pripažįsta jo profesinį pasirengimą ir nuoseklumą, su kuriuo jis atstovauja Rusijos užsienio politikai.
- 1.Valstybinis įvertinimas už ilgametę tarnybą
- 2.Griežta laikysena tarptautiniuose konfliktuose
- 3.Ilgiausiai tarnaujantis diplomatas
- 4.Ilga ir nuosekli karjera
- 5.Požiūris į diplomatiją
- 6.Bekompromisis ir šiurkštus bendravimo stilius
- 7.Vykdytojas, o ne strategas
- 8.Nenoriai pripažintas profesionalumas
- 9.Vaidmuo taikos procese
Valstybinis įvertinimas už ilgametę tarnybą
Šių metų pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sergejui Lavrovui, ilgamečiui šalies diplomatijos vadovui, skyrė aukščiausią valstybės apdovanojimą. Tai buvo įvertinimas už daugelį metų, praleistų nuosekliai ginant Kremliaus formuojamą užsienio politikos kryptį.
Prezidento dekretu Lavrovui suteiktas Šventojo Andriejaus Pirmojo pašauktojo ordinas – aukščiausias Rusijos valstybinis apdovanojimas. Dokumente pabrėžta jo išskirtinė tarnyba valstybei, reikšmingas indėlis kuriant ir įgyvendinant Rusijos užsienio politiką bei ilgametė veikla valstybės tarnyboje.
Šis sprendimas sutapo su Lavrovo 75-uoju gimtadieniu, kurį jis minėjo kovo mėnesį. Užsienio reikalų ministro pareigas jis eina beveik 22 metus – laikotarpiu, per kurį teko spręsti sudėtingiausias Maskvos diplomatines krizes, naudojant jam būdingą darbo stilių.
Griežta laikysena tarptautiniuose konfliktuose
Tiesmukas, kartais bauginantis savo tonu, Lavrovas tapo patikimu Putino politikos vykdytoju sprendžiant įvairius tarptautinius konfliktus. Jis aktyviai rėmė Rusijos veiksmus Sirijos pilietinio karo metu, kai Maskva pradėjo karinę intervenciją Basharo al Assado režimo naudai. Vėliau jis nuosekliai gynė ir 2022 metais pradėtą karinį įsiveržimą į Ukrainą.
Dėl griežto ir neretai nelankstaus elgesio Lavrovui prilipo pravardė „ponas Ne“. Šis apibūdinimas kilo dar Šaltojo karo laikotarpiu ir buvo taikomas vienam iš jo sovietinių pirmtakų – Andrejui Gromykai.
Ilgiausiai tarnaujantis diplomatas
Diplomatinėje tarnyboje Lavrovas praleido 31 metus, tapdamas ilgiausiai pareigas einančiu Rusijos valdžios pareigūnu. Net Gromyka šiose pareigose išbuvo trumpiau – 28 metus, o Rusijos imperijos kancleris Aleksandras Gorčiakovas diplomatinėje tarnyboje dirbo 26 metus.
2018 metais Jungtinėje Karalystėje įvykus Skripalių apnuodijimo incidentui, kai buvęs rusų žvalgybininkas Sergejus Skripalis buvo atakuotas nervus paralyžiuojančia medžiaga, Lavrovas itin aštriai reagavo į Vakarų kaltinimus Maskvai. Jis kategoriškai atmetė bet kokius ultimatumus ir pabrėžė, kad su Rusijos Federacija neįmanoma kalbėti spaudimo kalba.
Sirijos konflikto metu jis vadovavo Maskvos diplomatinei kampanijai Jungtinėse Tautose, sistemingai naudodamas veto teisę, kad būtų blokuojami bandymai taikyti sankcijas Assado režimui.
Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje Lavrovas viešai tikino, jog Rusija neketina pulti šios šalies. Tačiau prasidėjus kariniams veiksmams jis laikėsi pozicijos, kad konfliktą išprovokavo ne Maskva, o Kijevas, siekdamas narystės NATO – aljanse, kurį Rusija vertina kaip tiesioginę grėsmę savo saugumui.
Ilga ir nuosekli karjera
Sergejus Lavrovas gimė Maskvoje 1950 metų kovą. Visą profesinį gyvenimą jis dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, pradėdamas karjerą dar Sovietų Sąjungos laikais. 1972 metais jis baigė Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą – vieną prestižiškiausių diplomatų rengimo įstaigų šalyje. Pirmoji jo diplomatinė paskirtis buvo Šri Lankoje.
Vienoje Rusijos televizijos laidų jis yra pasakojęs, kad studijų metu norėjo mokytis prancūzų ir arabų kalbų, tačiau jau pirmąją mokslo dieną sužinojo, jog jam paskirta mažiau populiari sinhalų kalbos programa.
Prieš tapdamas užsienio reikalų ministru, 1994–2004 metais Lavrovas ėjo Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pareigas. Šis laikotarpis sutapo su tokiomis krizėmis kaip Kosovo karas ir Jungtinių Valstijų vadovaujama invazija į Iraką. Tuo metu jis įgijo tvirto Rusijos interesų gynėjo reputaciją ir buvo laikomas vienu įtakingiausių JT Saugumo Tarybos narių.
2004 metais Putinas paskyrė Lavrovą užsienio reikalų ministru, pakeisdamas Igorį Ivanovą, kurį buvo paskyręs Borisas Jelcinas. 2018 metais Lavrovas išsaugojo šias pareigas ir formuojant naują vyriausybę ketvirtajai Putino kadencijai.
Požiūris į diplomatiją
Paklaustas, kas svarbiausia diplomato profesijoje, Lavrovas yra pabrėžęs išsilavinimą ir gilias istorijos žinias. Jo teigimu, ne mažiau svarbus yra atsidavimas savo valstybei bei gebėjimas suprasti kitoje derybų stalo pusėje esančio pašnekovo mąstymą ir psichologiją.
Bekompromisis ir šiurkštus bendravimo stilius
Per visą ilgą Sergejaus Lavrovo karjerą JAV politikai ir diplomatai jį dažnai apibūdino kaip sunkiai priimtiną derybų partnerį. Amerikos diplomatinėje aplinkoje ne kartą buvo teigiama, kad jo elgesys derybose kelia atstumą. Hillary Clinton, eidama JAV valstybės sekretorės pareigas, yra nurodžiusi, jog derybų metu Lavrovas jos atžvilgiu nesilaikė pagarbaus tono. Kiti aukšto rango Baracko Obamos administracijos pareigūnai jį apibūdino kaip griežtą, nelankstų ir stačiokišką diplomatą.
Taip pat pasigirdo kaltinimų, kad Lavrovas iš esmės tėra Vladimiro Putino pozicijų retransliuotojas. Rexas Tillersonas, kuris pirmosios Donaldo Trumpo administracijos laikotarpiu vadovavo JAV Valstybės departamentui, 2017 metais yra pareiškęs, kad su Lavrovu neįmanoma vesti lygiaverčių derybų, nes jis neturi laisvės savarankiškai priimti sprendimų. Šiuo palyginimu buvo pabrėžiama absoliuti Kremliaus vadovo kontrolė užsienio politikos klausimais.
2022 metais buvęs britų diplomatas seras Kimas Darrochas, patarėjas Tony Blairui, Gordonui Brownui ir Davidui Cameronui, yra teigęs, kad devintajame dešimtmetyje Lavrovas buvo laikomas kompetentingu ir efektyviu Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Tautose. Tačiau per daugiau nei du dešimtmečius, praleistus užsienio reikalų ministro poste, jis, pasak Darrocho, tapo šaltojo karo laikų sovietinio diplomato Andrejaus Gromykos atitikmeniu. Jo dabartinė funkcija, anot kritikos, apsiriboja nuolatiniu atsisakymu Vakarų pasiūlymams, sunkiai ginamų sprendimų gynimu ir vieno tragiškiausių šiuolaikinės istorijos politinių sprendimų – karo Ukrainoje – teisimu.
Vykdytojas, o ne strategas
Rusijos politikos ekspertas ir žurnalistas Michaelas Binyonas Lavrovą apibūdina kaip efektyvų administratorių, bet ne savarankišką politinį strategą. Jo teigimu, pagrindiniai sprendimai priimami paties Putino, o Lavrovas nepriklauso artimiausiam sprendimų priėmimo ratui. Dėl šios priežasties jo retorika ir elgesys atspindi Kremliaus vadovo prioritetus, kurie pastaraisiais metais tapo gerokai griežtesni ir atvirai priešiški Vakarams.
Binyono vertinimu, Lavrovas, kaip ir Putinas, geba derinti šaltą, sarkastišką toną su subtiliomis grėsmėmis arba dalykišku bendravimu. Šį bendravimo stilių asmeniškai patyrė ir buvusi Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
2022 metų vasarį Truss lankėsi Rusijoje – tai buvo pirmasis tokio lygio britų diplomatijos vadovo vizitas per daugiau nei ketverius metus. Vizito tikslas buvo pasiūlyti diplomatinį kelią ir paraginti Kremlių mažinti įtampą augant baimėms dėl galimo karo Ukrainoje. Po susitikimų Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje Lavrovas jos pozicijas apibūdino kaip visiškai neišgirstas, palygindamas dialogą su kalbėjimu su klausos neturinčiu žmogumi.
Nenoriai pripažintas profesionalumas
Nepaisant kritikos ir aštraus bendravimo stiliaus, Lavrovui pavyko pelnyti tam tikrą pagarbą tarptautinėje diplomatų bendruomenėje. Net dalis Vakarų šalių atstovų pripažįsta jo profesionalumą, nuoseklumą ir pasirengimą detaliai ginti Rusijos pozicijas.
Tuo metu, kai JAV administracija tęsia pastangas rasti kelią karo Ukrainoje užbaigimui, akivaizdu, kad amerikiečių diplomatams neišvengiamai teks susidurti su ilgamečiu Rusijos užsienio reikalų ministru tiesioginėse derybose.
Pastaruoju metu Lavrovas viešame interviu dar kartą pakartojo maksimalistinius Maskvos reikalavimus, tarp kurių – visiškas penkių aneksuotų teritorijų pripažinimas, taip pat Ukrainos demilitarizavimas ir vadinamoji denacifikacija.
Vaidmuo taikos procese
Nei Lavrovas, nei Putinas nedalyvavo pastarajame taikos derybų etape Stambule, vykusiame gegužę. Vietoje jų buvo deleguota žemesnio rango Rusijos atstovų grupė. Vis dėlto, atsižvelgiant į pranešimus apie galimą JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamą asmeninį susitikimą su Putinu, tikėtina, kad Lavrovas ir toliau išliks vienu pagrindinių Rusijos diplomatinių veikėjų, dalyvaujančių bandymuose spręsti šią krizę.
