Sarkazmas dažnai laikomas aštriu ir net kandžiu bendravimo būdu, todėl nemažai žmonių jo vengia arba dėl jo jaučiasi kalti. Vis dėlto tyrimai ir psichologų įžvalgos rodo, kad tinkamai panaudota ironija gali būti ne tik pramoga, bet ir savotiškas intelektinis įrankis, turintis realių privalumų kasdieniam gyvenimui. Kitaip tariant, sarkazmas nėra vien „piktas juokelis“ – kartais tai būdas mąstyti greičiau, bendrauti aiškiau ir net sustiprinti ryšį su kitais.
- 1.Kodėl sarkazmas dažnai vertinamas neigiamai
- 2.Kuo sarkazmas naudingas: ką rodo įžvalgos ir tyrimai
- 2.1Sarkazmas yra sudėtingesnė humoro forma
- 2.2Tiksliai parinkta ironija gali paskatinti atvirumą
- 2.3Sarkazmas priverčia smegenis dirbti intensyviau
- 2.4Jis gali stiprinti draugystes, nes leidžia pasakyti tiesą švelniau
- 2.5Sarkazmas gali būti patrauklus flirtuojant
- 2.6Šiuolaikinėje kalboje jis tapo beveik įprastas
- 2.7Sarkastiški žmonės dažnai „išjudina“ susibūrimus
- 2.8Jis gali suteikti pranašumą ginčuose
- 2.9Sarkazmas gali skatinti kūrybiškumą abiem pusėms
- 3.Kaip naudoti sarkazmą, kad jis padėtų, o ne kenktų
- 4.Esmė
Kodėl sarkazmas dažnai vertinamas neigiamai
Dalis priešiškumo sarkazmui kyla iš to, kad jis neretai skamba kaip pasityčiojimas. Sarkazmo esmė – pasakyti priešingai, nei manoma, ir taip pabrėžti absurdo ar akivaizdumo momentą. Kasdienėje kalboje tai gali pasireikšti replikomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo mandagios, bet iš tiesų yra ironiškos.
Kai sarkazmas naudojamas tam, kad pažemintų ar sugėdintų, jis tikrai gali žeisti. Būtent dėl šios priežasties neretai manoma, kad tai „žemesnio lygio“ humoras. Tačiau problema dažnai slypi ne pačiame sarkazme, o jo intencijoje ir kontekste: vieniems tai kandus kirtis, kitiems – sprendimas, kaip su šypsena pasakyti tiesą.
Kuo sarkazmas naudingas: ką rodo įžvalgos ir tyrimai
Sarkazmas yra sudėtingesnė humoro forma
Sarkazmui reikia daugiau nei vien juoko dėl juoko. Tam, kad jis „suveiktų“, dažnai būtina greitai perskaityti situaciją, suprasti subtekstą ir pastebėti neatitikimą tarp to, kas sakoma, ir to, kas turima omenyje. Dėl to sarkazmas neretai laikomas intelektualesniu humoru: jis ne tik prajuokina, bet ir padeda nuplėšti kaukes, pašalinti apsimetinėjimą ar išryškinti nenuoširdumą.
Tiksliai parinkta ironija gali paskatinti atvirumą
Įprasti klausimai dažnai iššaukia automatinius, iš anksto paruoštus atsakymus. Tačiau kai pašnekovas pateikia lengvai sarkastišką, „pramušantį“ klausimą ar komentarą, žmogus neretai sureaguoja kitaip: susimąsto, atsako nuoširdžiau arba pateikia paprastesnį, tikresnį paaiškinimą.
Pavyzdžiui, sudėtingai apibrėžiamą darbą dirbantis žmogus vietoje ilgo aprašymo gali jį nusakyti paprastai ir su humoru. Tokia saviironija kartais net palengvina pokalbį ir padeda užmegzti ryšį.
Sarkazmas priverčia smegenis dirbti intensyviau
Vienas tyrimas, kuriame analizuota klientų aptarnavimo situacija, parodė įdomų skirtumą tarp pykčio ir sarkazmo. Kai bendravime atsiranda sarkazmo atspalvis (net ir su įtampa), žmonės gali greičiau pereiti prie problemos sprendimo, jausti mažiau nerimo ir efektyviau „įjungti“ analitinį mąstymą. Paprastai tariant, sarkazmas sukuria kitokią emocinę dinamiką nei atvira agresija.
Jis gali stiprinti draugystes, nes leidžia pasakyti tiesą švelniau
Sarkastiški žmonės kartais laikomi mažiau šiltais, tačiau yra ir kita pusė: jų bendravimas dažnai būna tiesmukas, todėl draugystėje lieka mažiau spėlionių ir užuominų. Lengva ironija gali tapti socialiai priimtinesniu keliu pasakyti, kas galvojama, neperduodant to kaip atviro puolimo.
Žinoma, reakcija priklauso nuo pašnekovo: vieni išgirs prasmę ir supras, kad už juoko slypi tiesa, kiti viską priims kaip pokštą.
Sarkazmas gali būti patrauklus flirtuojant
Romantiniuose santykiuose daugelis vertina humoro jausmą, nes jis mažina įtampą ir kuria artumą. Šmaikštus, protingas „žodžių žaidimas“ dažnai daro bendravimą gyvesnį nei vien tradiciniai, nuspėjami dėmesio gestai. Kai sarkazmas nėra piktas ir neperžengia ribų, jis gali būti suvokiamas kaip sąmojo ir savitvardos ženklas.
Šiuolaikinėje kalboje jis tapo beveik įprastas
Tyrimai, analizavę kasdienius pokalbius telefonu, rodo, kad modernioje kalboje dažnai atsiranda lengvas humorinis fonas, o sarkazmui būdingos frazės vartojamos net to nepastebint. Tokie pasakymai gali tapti beveik automatiniais, o ironija – kasdienio bendravimo dalimi, kuri padeda išlaikyti lengvesnį toną.
Sarkastiški žmonės dažnai „išjudina“ susibūrimus
Įtemptuose arba nuobodžiuose socialiniuose kontekstuose vienas taiklus, neįžeidžiantis komentaras gali sumažinti įtampą ir sukurti bendrumo jausmą. Dėl to sarkastiški žmonės neretai laikomi tais, kurie „prideda prieskonių“ vakarėliams, šeimos susitikimams ar oficialiems pietums, kai pokalbis stringa.
Jis gali suteikti pranašumą ginčuose
Kai kurių žmonių bendravimo stiliuje sarkazmas tampa įrankiu varžybiniam ginčo aspektui: kandus, taiklus pastebėjimas greitai parodo kitos pusės argumentų silpnąsias vietas ir gali atimti norą ginčytis toliau. Vis dėlto tai dviašmenis kardas: nors sarkazmas padeda „išmušti“ iš vėžių, jis nebūtinai veda į konstruktyvų sprendimą, ypač jei santykiai svarbesni už pergalę.
Sarkazmas gali skatinti kūrybiškumą abiem pusėms
Tyrimai rodo, kad sarkazmas pokalbyje gali aktyvinti kūrybinį mąstymą ne tik tam, kuris jį pasako, bet ir tam, kuris jį girdi. Priežastis paprasta: norint suprasti sarkazmą, reikia pereiti iš tiesioginės reikšmės į netiesioginę, pagauti kontekstą ir „peršokti“ per logikos posūkį. Šis mentalinis perjungimas gali padėti generuoti naujas idėjas.
Kaip naudoti sarkazmą, kad jis padėtų, o ne kenktų
- Rinkitės sarkazmą situacijoms, kuriose yra aiškus tarpusavio pasitikėjimas.
- Venkite ironijos, kai žmogus jaučiasi pažeidžiamas arba kai tema yra jautri.
- Taikykite principą „juokiamės kartu, ne iš kažko“ – saviironija dažnai saugesnė.
- Stebėkite reakciją: jei pašnekovas sutrinka ar užsisklendžia, verta pakeisti toną.
Esmė
Sarkazmas gali atrodyti kandus, tačiau ne visada yra destruktyvus. Tinkamai vartojamas jis siejamas su aktyvesniu mąstymu, didesniu kūrybiškumu, lengvesniu socialiniu ryšiu ir net geresniu problemų sprendimu. Svarbiausia – kontekstas, intencija ir pagarba: kai šie trys dalykai sutampa, sarkazmas tampa ne „aštriu ginklu“, o išmaniu bendravimo įrankiu.
