Kalbos apie kitus dažnai traukia dėmesį – daugelis žmonių nesąmoningai jas laiko kažkuo neigiamu, bet iš tiesų tai dažnai yra kasdienės bendravimo dalis. Diskutuoti apie kitus, net jei jie nėra šalia, žmonės linkę net nesusimąstydami – ir tai, pasirodo, užima visai nemažą dalį mūsų laiko.
Kas iš tiesų yra paskalos
Paskalos – tai ne būtinai blogi ar skandalingi pasakojimai. Pagrindinis jų bruožas – pokalbis apie tą, kuris šiuo metu nėra pokalbyje dalyvaujantis asmuo. Tai gali būti draugiškas pasidalinimas informacija ar net nuomonių keitimasis apie pažįstamus. Pagal šį apibrėžimą, būtų labai sunku rasti žmogų, kuris niekada nekalbėtų apie kitą asmenį jam negirdint. Juk ne kiekvienas žvaigždė ar bendradarbis dalyvauja kiekviename pokalbyje apie save.
Paskalų tyrimas: kiek ir kokių jų būna
Norint tiksliau suprasti, kaip dažnai žmonės užsiima paskalomis, viename iš tyrimų buvo pasitelktas nešiojamas klausymosi įrenginys, kuris septynerius metus sekė 467 įvairaus amžiaus ir lyties žmonių pokalbių turinį. Tyrėjai ieškojo atsakymų, kiek žmonės paskalų kalba, apie ką ir kokio pobūdžio jos būna.
Neutrali informacija dominuoja
Nemaža dalis užfiksuotų paskalų buvo neutralaus pobūdžio – žmonės tiesiog dalinosi informacija apie pažįstamus, nieko blogo ar gero nepasakydami. Didžioji dalis paskalų sukosi apie bendrus pažįstamus, rečiau – apie artimas arba labai tolimas figūras. Tai dažnai tiesiog informacijos pasikeitimas, kuris palaiko tarpusavio ryšius ir netgi prisideda prie artimesnės draugystės kūrimo.
Jus gali sudominti
Neigiamos paskalos – dažnesnės tarp jaunimo
Pastebėta, kad neigiamų paskalų buvo dvigubai daugiau nei teigiamų, o ypač aktyviai šią tendenciją rodė jaunesni žmonės. Visgi net ir tokių paskalų dalis tyrime siekė ne daugumą – daugiau nei trys ketvirtadaliai visų paskalų buvo paprastas pasakojimas apie kokį nors asmenį be stipraus vertinimo.
Kas yra linkę daugiau paskalauti?
- Ekstravertai dažniau kalba apie kitus nei ramesni, intravertiški žmonės.
- Turintys aukštesnį išsilavinimą ar geresnę materialinę padėtį taip pat linkę dažniau dalintis naujienomis apie kitus asmenis.
- Nors moterys daugiau paskalų skleisdavo nei vyrai, skirtumas atsispindi daugiausiai neutraliuose pokalbiuose.
Kiek laiko skiriame paskaloms?
Tyrimų duomenimis, vidutiniškai kasdien paskaloms skiriama apie 52 minutės – tai ne toks jau trumpas laikas, turint omenyje šešiolika valandų aktyvaus būsena per dieną. Tokie pokalbiai gali tapti savotiška socialinio ryšio stiprinimo priemone, o svarbiausia – daugeliu atvejų jiems būdingas natūralus informacijos mainų pobūdis, o ne noras pakenkti.
