Jei planuojate pensiją ir norite, kad santaupos tarnautų ilgiau, gyvenamoji vieta gali turėti milžinišką įtaką. Skirtingose valstijose pragyvenimo kainos išsiskiria taip smarkiai, kad tas pats metinis biudžetas vienur leis jaustis patogiai, o kitur – nuolat verš diržą.
Dalis žmonių iš anksto žino, kur nori gyventi: arčiau šeimos, prie mėgstamos veiklos ar tiesiog pažįstamoje aplinkoje. Tačiau kitiems svarbiausia ne konkretus adresas, o tai, kur už tą pačią pinigų sumą įmanoma gyventi ramiau ir su mažiau finansinės įtampos. Juk metai po darbo dažniausiai siejami su poilsiu, daugiau laisvės ir mažiau streso.
Nors pinigai patys savaime negarantuoja laimės, jų trūkumas dažnai reiškia kasdienius rūpesčius, kurie mažina gyvenimo kokybę. Pragyvenimo išlaidos daug kur auga, o vien valstybės mokamos išmokos dažnai nepadengia visų poreikių. Be to, nemaža dalis žmonių iki pensijos taip ir neapskaičiuoja, kiek iš tiesų reikės sukaupti, o į papildomus pensijų kaupimo planus įsitraukia ne visi.
Realybė tokia: pensija dažnai kainuoja brangiau, nei tikimasi. Finansų specialistai dažnai mini orientyrą, kad norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį po darbo pabaigos, gali reikėti maždaug 70–90% iki pensijos gautų pajamų. Todėl natūraliai kyla klausimas – kur gyventi, kad kasmetinės išlaidos būtų kuo mažesnės, o biudžete liktų „oro“ netikėtumams.
Kaip buvo įvertintas pensijos „patogumo“ biudžetas
Vertinant, kur pensininkams gyventi pigiausia, buvo mėginta atsakyti į paprastą, bet labai individualų klausimą: kiek pinigų iš tikrųjų reikia pensijoje? Kadangi žmonių įpročiai skiriasi, vieno teisingo skaičiaus nėra. Vis dėlto galima remtis vidutinėmis senjorų išlaidomis ir pritaikyti jas pagal kiekvienos valstijos pragyvenimo kainų lygį.
Skaičiavimo logika buvo tokia: pirmiausia paimtos vyresnių nei 65 metų žmonių vartojimo išlaidų tendencijos iš oficialių apklausų duomenų. Tuomet šios išlaidos buvo „perskaičiuotos“ kiekvienai valstijai, pritaikant pragyvenimo kainų indeksą, kad atsispindėtų, kiek brangiau ar pigiau ten kainuoja kasdienis gyvenimas.
Kad rezultatas būtų praktiškas, dėmesys sutelktas į pagrindines išlaidų sritis, kurios daugumai senjorų sudaro didžiausią biudžeto dalį. Buvo vertinamos penkios kategorijos, o gautas metinis vidurkis papildomai padidintas 20% – tam, kad „patogios pensijos“ suma apimtų ir finansinį rezervą, ne tik būtinuosius mokėjimus.
Į kokias išlaidas buvo orientuojamasi
- maistas ir kasdienės prekės (pirkinių krepšelis)
- sveikatos priežiūra
- būstas (pvz., nuoma, būsto išlaikymas)
- komunalinės paslaugos
- transportas
Pigiausia valstija pensininkams
Mažiausią metinį „patogios pensijos“ biudžetą turinti valstija – Vakarų Virdžinija. Tai logiška, nes ji dažnai minima tarp pigiausių gyvenimui vietų apskritai, o didžiausią įtaką tam daro būsto kainos.
Skaičiuota, kad penkiose pagrindinėse išlaidų kategorijose metinės išlaidos siekia apie 48 492, o pritaikius 20% „patogumo“ rezervą – apie 58 190 per metus.
Kur dar galima išsiversti su mažesniu biudžetu
Vakarų Virdžinija tik nežymiai aplenkė Oklahomą, kuri taip pat patenka tarp pigiausių variantų. Į penketuką taip pat įeina Kanzasas, Alabama ir Misisipė – valstijos, kuriose mažesnės pragyvenimo kainos dažnai siejamos su palankesnėmis būsto kainomis ir santykinai prieinamesnėmis paslaugomis.
Kanzaso pavyzdys išsiskiria tuo, kad „patogios pensijos“ riba ten gerokai žemesnė už 65 000 per metus: numatoma metinė išlaidų bazė siekia apie 50 517, o su rezervu – apie 60 620. Tokiose vietovėse būstas dažnai būna lengviau įperkamas, o nors gyventojų tankis mažesnis, vis tiek egzistuoja miestai ir regioniniai centrai, kuriuose galima rasti sveikatos priežiūros paslaugas bei kasdieniam gyvenimui svarbią infrastruktūrą. Be to, šiose pigesnėse valstijose ilgalaikės priežiūros paslaugos neretai kainuoja mažiau nei šalies vidurkis.
Brangiausia valstija pensijai
Didžiausio biudžeto pensijoje reikalaujanti valstija – Havajai. „Patogios pensijos“ metinė suma čia siekia apie 129 296, ir tai ryškiai daugiau nei daugelyje kitų valstijų, įskaitant kitą brangų variantą – Kaliforniją.
Aukštos būsto kainos ir bendras pragyvenimo lygis Havajuose daugeliui pensininkų tampa rimta kliūtimi. Viena svarbiausių priežasčių – prekių brangumas, nes nemaža dalis jų atgabenama, o logistikos kaštai tiesiogiai atsispindi kainose.
Vien pragyvenimo kaina nepasako visko
Nors tokie skaičiavimai padeda susidaryti bendrą vaizdą, jie ne visada apima viską, kas realiai lemia, kiek „toliai nueina“ jūsų pinigai. Vienas svarbiausių veiksnių, kuris gali pakeisti galutinį vaizdą – mokesčiai. Skirtingos valstijos nevienodai apmokestina pensines pajamas ar išmokas, todėl net ir brangesnėje vietoje po mokesčių galite turėti daugiau disponuojamų lėšų.
Taip pat svarbu, iš kokių šaltinių ketinate finansuoti kasdienes išlaidas. Jei didžioji dalis pinigų bus imama iš atidėtų mokesčių sąskaitų ar panašių kaupimo priemonių, valstijos pajamų mokesčio tarifai gali pastebimai paveikti tikrąjį metinį biudžetą.
Kaina svarbi, bet ne vienintelė
Gyventi pagal išgales – būtina, tačiau pigiausia vieta nebūtinai bus geriausia kiekvienam. Sprendžiant, kur apsistoti pensijoje, verta ieškoti pusiausvyros: pragyvenimo kainos, sveikatos priežiūros prieinamumas, kasdienis patogumas, bendruomenė, veiklos ir tai, ar toje vietoje iš tiesų jausitės laimingesni.
Praktika rodo, kad vieni žmonės sugeba gyventi kukliau net brangiuose regionuose, o kiti – priešingai – gali turėti labai didelį biudžetą net ir pigesnėje valstijoje, nes jų gyvenimo būdas, pomėgiai ar tikslai reikalauja daugiau išlaidų. Todėl skaičiai yra gera pradžia planavimui, bet galutinis sprendimas dažniausiai gimsta tada, kai finansus suderinate su tuo, kaip norite gyventi kasdien.
