Viena dažniausių kelionių oro uostuose nemalonių patirčių – pranešimas apie perpildytą skrydį. Jūs atvykstate laiku, esate pasiruošę kelionei, tačiau staiga išgirstate: „Šis skrydis perpildytas.“ Tai situacija, kurią yra patyrę daugelis dažnai keliaujančių žmonių.
Neseniai atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti, kurios oro linijos dažniausiai atsisako įlaipinti keleivius į perpildytus lėktuvus. Tyrimas ne tik išskyrė didžiausius šios bėdos kaltininkus, bet ir parodė, kurios bendrovės keleivius linkusios priimti patikimiausiai. Be to, apžvelgiame, ką daryti atsidūrus tokioje situacijoje ir kaip apsisaugoti nuo nemalonių netikėtumų keliaujant.
Kaip buvo nustatyta, kurios oro linijos dažniausiai „bumpina” keleivius?
Tyrimo autoriai analizavo duomenis apie dažnumą, kuriuo oro bendrovės atsisako įlaipinti keleivius dėl perpildytų skrydžių. Buvo vertinama, kiek žmonių iš 10 000 keleivių nesavanoriškai praranda vietą lėktuve arba sutinka savo noru užleisti bilietą. Taip išryškėjo bendrovės, kuriose rizika likti be skrydžio yra didžiausia.
Be to, buvo atlikta apklausa, kurioje tyrėjai sužinojo, kaip žmonės vertina tokio tipo problemas ir kokios kompensacijos tikisi, jei jiems nepavyktų išskristi suplanuotu skrydžiu.
Kodėl oro linijos apskritai perparduoda bilietus?
Bendrovės dažnai tikisi, kad dalis keleivių į skrydį neatvyks, todėl parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve. Tokia taktika leidžia efektyviau užpildyti lėktuvus, bet kartais ji atsisuka prieš keleivius – jei visi atvyksta, ne visiems užtenka vietos ir gali tekti laukti kito reiso.
Kurios oro linijos atsisako įlaipinti dažniausiai?
Dažniausiai nesavanoriškai be vietos lieka keliaujantys tam tikromis pigių skrydžių bendrovėmis. Šios bendrovės „bumpina” daugiau keleivių nei kitos – pavyzdžiui, vienoje iš jų, iš 10 000 keleivių daugiau nei trys neskrenda dėl vietų trūkumo. Nors procentas atrodo mažas, palyginti su kitomis oro linijomis, skirtumas gali siekti net 400%.
Kokios dar oro linijos dažnai priverčia keleivius likti ant žemės?
Tyrėjai palygino 10 pagrindinių oro bendrovių. Jų rezultatus suskirstė į du sąrašus: viename – bendrovės, kurios dažniausiai atsisako įlaipinti keleivius nesavanoriškai, kitame – kuriose keleiviai patys dažniausiai pasisiūlo užleisti vietą. Tai parodė, kurios kompanijos turi didžiausią riziką patekti į tokią keblią situaciją.
Dažniausiai nesavanoriškai be skrydžio lieka keleiviai skraidantys šiomis oro linijomis:
- Pirmosiose vietose – pigių skrydžių bendrovės, kuriose nesavanoriškų atvejų daugiausia.
- Antroje pusėje sąrašo – kompanijos, kuriose tokios situacijos žymiai retesnės.
Oro bendrovės, kuriose dažniau pasiūloma savanoriškai atsisakyti vietos:
- Čia išsiskiria kelios oro linijos, dažniausiai sudarančios pasiūlymus keleiviams užleisti vietą kitam keleiviui mainais į kompensaciją.
- Kitos oro linijos tokiose situacijose į keleivius kreipiasi retai.
Kuri oro linija yra patikimiausia?
Išanalizavus duomenis, aiškiausiai išsiskyrė viena pigių skrydžių bendrovė, kuri praktiškai neturi nei savanoriškų, nei nesavanoriškų atvejų, kai keleiviai lieka ant žemės – tarp 10 000 keleivių prarandama mažiau nei vieno keleivio vieta.
Kokios teisės keleiviui priklauso, jei jis nėra įlaipinamas?
Jei jums neleido skristi dėl perpildyto lėktuvo, turite teisę į kompensaciją. Tai priklauso nuo kelionės tikslo (vidaus ar tarptautinis skrydis), atidėjimo trukmės ir bilieto kainos. Oro bendrovės privalo išsamiai informuoti apie siūlomas kompensacijas, todėl verta susipažinti su taisyklėmis prieš kelionę.
Planuodami kelionę, nepamirškite, kad kai kurių bendrovių pigesni bilietai gali reikšti ir didesnę riziką netekti vietos. Todėl verta žinoti, kokios jūsų teisės ir ką daryti tokiose situacijose – taip galėsite drąsiai spręsti nesklandumus ir išvengti nemalonių staigmenų kelionės dieną.
