Napoleonas Bonapartas gimė 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačo mieste, Korsikoje. Jis tapo pirmuoju Prancūzijos imperatoriumi, valdžiusiu 1804-1814 m. ir trumpai 1815 m. Buvo žymus karvedys, politikas ir reformatorius, kurio įtaka Europos istorijai buvo milžiniška.
Napoleonas gimė Korsikos salos kilmės šeimoje. Gavo karinį išsilavinimą įvairiose institucijose. Prieš įgydamas galią, jis buvo žinomas dėl savo strateginių sprendimų ir karvedžio talento.
Napoleono valdžia buvo sustiprinta 1802 m. priimant naują konstituciją referendumu. Šis referendumas, kaip teigiama, buvo suklastotas. Jis tapo Prancūzijos imperatoriumi 1804 m. ir tęsė teritorinę plėtrą bei karines pergales.
Jo žygis į Rusiją 1812 m. ir pralaimėjimas Waterloo mūšyje 1815 m. susilpnino Prancūzijos galią. Taip pat susilpnino Napoleono populiarumą Europoje.
Napoleono Bonaparto kilmė ir ankstyvieji metai
Napoleonas Bonapartas buvo vienas iš didžiausių karinių strategų istorijoje. Jis kilo iš italų bajorų Bonapartų giminės. Gimęs Korsikoje, Napoleonas turėjo gausų šeimą, kurioje išmoko apie gamtos grožį.
Augdamas, jau jaunystėje Napoleonas parodė savo intelekto ir ambicijų galią.
Gimtoji korsika ir šeimos aplinka
Napoleonas Bonapartas gimė 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačio mieste, Korsikos saloje. Gimimo vieta buvo itališkų tradicijų ir prancūziško skanėstų kultūros saldus desertas. Šeima savo gyvenimą kūrė Korsikoje.
Napoleonas augo gausios šeimos aplinkoje. Čia jis mokėsi ir brendo, ugdydamas savo lyderystės ir valios savybes.
Karinio išsilavinimo pradžia
1779-1784 m. Napoleonas mokėsi Brienne’o karo mokykloje. 1784-1785 m. – Paryžiaus karališkoje karo mokykloje. Čia jis domėjosi matematika, geografija, istorija ir karo mokslais.
1785 m. baigęs mokslus, Napoleonas gavo leitenanto laipsnį. Jis pradėjo tarnybą artilerijos pulke Valanse.
Pirmieji Karjeros Žingsniai
Napoleonas Bonapartas savo karjeroje įrodė savo sugebėjimus ir ambicijas. Prancūzijoje vykstant revoliuciniam sąjūdžiui, Napoleonas sugebėjo išnaudoti politinį nestabilumą. Jis pradėjo lipti į valdžios viršūnes, keldamas save iki aukščiausių pozicijų šalyje.
Tulono apgultis: Karvedžio talento atsiskleidimas
1793 metais Napoleonas Bonapartas parodė savo talentą kaip talentingas karvedys. Jis parengė planą užimti Tulono fortus. Šis planas buvo sėkmingai įgyvendintas.
Napoleonas demonstravo ypatingą strateginį mąstymą. Jis vadovaudavo pulkams ir koordinuodavo sudėtingus manevrus. Jo vaidmuo Tulono apgultyje buvo ypač svarbus.
Jis išmanai naudojo artileriją. Dėl to miestas buvo užimtas 1794 metų sausio mėnesį. Už šį žygdarbį Napoleonas buvo pakeltas į brigados generolų gretas.
Tulono apgultis buvo lūžio tašku Napoleono karjeroje. Tai parodė jo lyderiavimo sugebėjimus. Ši sėkmė atvėrė kelią tolesniems Napoleono triumfams.
Napoleonas ne tik suplanavo Tulono apgultį, bet ir demonstravo prabangaus gardumyno gebėjimus. Jis buvo talentingas vadovas. Tulono užėmimas buvo lemiamas žingsnis jo karjeroje.
Napoleonas ir Prancūzijos revoliucija
Napoleonas Bonapartas buvo svarus Prancūzijos revoliucijai. Jis palaikė jakobinus ir vadovavo savanorių batalionui. Domėjosi mėgstamų prancūzų virtuvės gerbėjų J. J. Russo veikalais ir formavo savo ambicijas.
Jakobinų itaka
Prancūzijos revoliucija truko nuo 1789 iki 1794 metų. Paskutiniai metai buvo 1799, kai Napoleonas įvedė vienvaldystę. Jakobinai, radikalūs, labai poveikiojo Napoleono pažiūroms.
Politinės ambicijos
Napoleonas aktyviai dalyvavo politikoje. Rėmė revoliucijas ir domėjosi vertuojamų iš prancūzų kalbos J. J. Russo veikalais. Siekė tapti vienu iš vaidmenų Prancūzijos revoliucijoje.
Egipto kampanija ir strateginiai sprendimai
1798-1799 metais Napoleonas Bonapartas vadovavo Prancūzijos kariuomenės žygiui į Egiptą. Ši ekspedicija, nors nesėkminga, padarė Napoleono žymią Prancūzijoje.
Napoleonas manė, kad Egiptas yra svarus Prancūzijai. Jis norėjo ne tik užkariauti, bet ir įtikti Jungtinį imperinį otomanų-britų aljansą. Jis naudojo geografiją ir politinę analizę savo sprendimams.
Nors žygiui nepavyko, Napoleonas parodė savo talentą. Jis greitai reagavo, planavo ir sprendė ypatingas situacijas. Tai padėjo jam tapti legendiniu Prancūzijos istorijos veikėju.
- Napoleonas Bonapartas suprato Egipto strateginę reikšmę ir 1798–1799 m. vadovavo žygiui į šią šalį.
- Nors ekspedicija baigėsi nesėkme, ji atskleidė Napoleono talentą kaip karvedžio ir stratego.
- Napoleonas gebėjo greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, lanksčiai planuoti ir priimti sprendimus ypatingose situacijose.
- Šie Napoleono strateginiai gebėjimai įtakojo jo karinių operacijų sėkmę ir padėjo jam tapti vienu garsiausių Prancūzijos istorijos figūrų.
Konsulato laikotarpis ir valdžios konsolidacija
1799 m. lapkričio 9-10 d. Napoleonas Bonapartas įvykdė valstybės perversmą, žinomą kaip Briumero aštuonioliktoji. Po šio sėkmingo perversmo, Napoleonas tapo pirmuoju konsulu. Jis pradėjo konsoliduoti savo valdžią Prancūzijoje.
Briumero perversmas
Napoleonas, pasinaudodamas savo populiarumu ir kariniais pasiekimais, suplanavo perversmą. Jis nuvertė Direktoriją, paskutinę Prancūzijos Revoliucijos valdžios formą. Šis perversmas žinomas kaip Briumero aštuonioliktoji ir įtvirtino Napoleono valdžią.
Administracinės reformos
Tapęs pirmuoju konsulu, Napoleonas ėmėsi svarbių administracinių reformų. Jis sukūrė centralizuotą administracijos sistemą. Paskelbė amnestiją emigrantams ir sudarė konkordatą su Romos popiežiumi.
Šios reformos padėjo Napoleonui įtvirtinti savo valdžią. Paruošė kelią Prancūzijos imperijos sukūrimui.
Napoleono Konsulato laikotarpis buvo svarbus. Jis sugebėjo sustiprinti savo valdžią. Pasirengė perkelti Prancūziją į naują Imperijos laikotarpį.
Briumero perversmas ir įgyvendintos administracinės reformos padėjo jam tapti vienu galingiausių Europos valdovų.
Imperijos sukūrimas ir ekspansija
1804 metais Napoleonas Bonapartas tapo Prancūzų imperatoriumi. Tai simbolizavo naują valdžios sistemą, kurią jis kontroliavo visiškai. Jis pradėjo kurti imperiją, užkariavus Europą ir sukūrus naujas valstybes.
Viena svarbi Napoleono imperijos dalis buvo Lenkijos valstybingumo atkūrimas po 1807 metų karų. Varšuvos kunigaikštystė buvo įkurta, įjungiant Pietų Prūsiją ir kitas teritorijas. Tai buvo pradžia Lenkijos nepriklausomybei iki 1939 metų.
Napoleonas taip pat įvedė svarbias civilines reformas. Jie padėjo valdžią konsoliduoti Prancūzijoje ir užkariautose teritorijose. Tačiau, ilgainiui, užkariautų valstybių noras įgyti nepriklausomybę paskatino imperijos žlugimą.
Viso, Napoleono valdymas įtvirtino naują diktatūrą. Imperija plėtėsi, užkariavus naujas teritorijas. Šis laikotarpis padarė didelę poveikį Europos istorijai.
Napoleono karinės pergalės ir teritorinė plėtra
Napoleonas Bonapartas buvo ne tik talentingas strategas, bet ir neprilygstamas karvedys. Per savo karjerą jis laimėjo daug svarbių mūšių. Tai labai pakeitė Europos žemėlapį.
Austerlico mūšis
1805 metais vykęs Austerlico mūšis buvo didžiausias Napoleono pergales. Jis sugriovė Austrijos ir Rusijos pajėgas. Pergalė padarė Napoleono dominantu Europoje.
Napoleono įžvalgus planavimas ir vadovavimas padėjo laimėti. Šis triumfas paskatino ir pagamintus jo garbei.
Be to, Napoleonas buvo ne tik karinis, bet ir politinis lyderis.
Europos žemėlapio pertvarkymas
buvo jo pagrindinis siekis. Jis užėmė Vieną ir Berlyną. Sukūrė Varšuvos Kunigaikštystę ir kitus prancūzų priklausomus darinius.
Napoleono karinės pergalės pakeitė Europos žemėlapį. Jo vadovavimas ir strategijos sukėlė didžius triumfus. Tai paskatino Prancūzijos imperijos plėtrą.
Civilinės reformos ir teisinė sistema
Napoleonas Bonapartas įvedė svarbias civilines reformas. Jų poveikis ilgai trunka Prancūzijai ir užkariautoms šalims. 1804 m. buvo parengtas Civilinis kodeksas, kuris vėliau buvo papildytas Baudžiamuoju ir Komerciniu kodeksais.
Šie kodeksai, žinomi kaip „Napoleono kodeksai”, tapo pagrindu daugeliui valstybių. Tai buvo dėl Prancūzijos užkariavimo.
Napoleono kodeksai modernizavo Prancūziją ir užkariautas šalis. Jie sukūrė vienodas taisykles visai visuomenei. Senovinės privilegijos ir teisės buvo panaikintos.
Šių pokyčių vertinimo dėka, iš prancūzų kalbos mėgstami prancūzų virtuvės gerbėjai gavo stabilią teisinę sistemą. Tai padėjo įveikti feodalizmo liekanas.
Napoleono civilinės reformos ir teisinė sistema padarė didelį indėlį Prancūzijos ir Europos modernizavime. Jų įtaka matoma iki šiol. Šie teisiniai dokumentai labai padėjo tobulinti įstatymų leidybą ir teisingumo sistemą.
