Iš pirmo žvilgsnio „Žuviukas Nemo“ yra nuotaikinga animacija apie tėvo ir sūnaus ryšį, tačiau jei filmo kūrėjai būtų nuosekliai laikęsi tikrosios jūrų biologijos, istorija būtų buvusi kur kas keistesnė.
Animacinio filmo siužetas
Filmo centre – žuvis klounas vardu Marlinas, kuris po žmonos netekties tampa itin atsargus ir rūpestingas vienišas tėtis. Tačiau jo vienintelį sūnų Nemo pagrobia povandeniniai narai, ir Marlinui nelieka nieko kito, kaip nugalėti savo baimes bei leistis į pavojingą nuotykį. Jis įveikia įvairius jūros pavojus, patiria neįtikėtinų nuotykių ir galiausiai suranda savo sūnų. Tai jautri ir įkvepianti istorija apie tėvišką meilę, šeimą ir pasiaukojimą.
Kaip iš tikrųjų gyvena klounai žuvys?
Vis dėlto gamtoje ši istorija būtų pasisukusi visai kitaip. Jūrų biologų teigimu, žuvų klounų pasaulis yra kupinas neįprastų taisyklių, kurios nesutampa su filmo pasakojimu. Klounai žuvys yra įdomios tuo, kad stipriausia jų grupės atstovė visuomet yra patelė, kuri savo ruoštu gina būrį nuo pavojų. Patelės užima vyraujančią vietą būryje ir yra didesnės už patinus.
Lyties keitimo ypatumai
Labiausiai stebinantis bruožas – šios žuvys prireikus gali keisti lytį. Jei dominuojanti patelė netikėtai žūtų, pavyzdžiui, ją suėstų plėšrūnas kaip filme, stipriausias patinas pasikeistų į patelę ir taptų naująja „mama“. Tokiu atveju Marlinas būtų turėjęs tapti Nemo mama, o ne išlikti tėčiu. Tačiau istorija tuo nesibaigia – būryje likus dviem žuvims, didesnė (dabar jau buvęs tėtis) virstų patelės vaidmeniu, o likęs mažesnis žuvelis taptų patinu ir potencialiu porininku.
Kodėl kūrėjai pasirinko fantastiką?
Natūralu, kad pasirinkus biologinį tikslumą, filmas būtų įgijęs visai kitokį atspalvį ir tikrai ne vienam žiūrovui kiltų daug klausimų. Nors moksliniai faktai dažnai netelpa į klasikines pasakų istorijas, galime pasidžiaugti, kad šįkart animacija buvo kuriama labiau įsiklausant į žiūrovų poreikius, o ne griežtą gamtos logiką.
Kiti žinomi animacijos siužetai
Tai nėra vienintelis atvejis, kada animacijos pasaulis nutolsta nuo biologinės realybės. Kad animacinės pasakos išliktų nuotaikingos ir prasmingos, kartais tenka nutolti nuo mokslo ir rinktis įsivaizduojamus siužetus. Tikra tiesa: kartais fantazija nugalėti tikrovę leidžia pasinerti į nepakartojamus nuotykius ir kartais geriau rinktis gražią istoriją negu šaltą tikrovę.
