Migrena yra neurologinė liga, sukelianti intensyvų ir pulsuojantį skausmą, kuris dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje. Šios ligos priepuoliai gali tęstis kelias valandas ar net dienas. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas bei jautrumas šviesai, kvapams, lietimui ir garsams. Migrenos intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo iki stipraus.
Kokie yra migrenos simptomai?
Migrena gali pasireikšti keturiais etapais, kurie gali prasidėti bet kuriame amžiuje nuo vaikystės iki pilnametystės.
- Prodromo etapas: Tai įspėjamasis etapas, nurodantis apie artėjančią migreną. Jo požymiai gali būti nuotaikos pokyčiai, vidurių užkietėjimas, maisto potraukis, kaklo sustingimas, dažnas žiovulys arba padidėjęs troškulys ir šlapinimasis.
- Aura: Šiame etape pasireiškia regos ir kiti sutrikimai, rodantys laikinus nervų sistemos pokyčius. Be regos praradimo ar reiškinių, gali atsirasti ir kitų sutrikimų, pvz., garsų ar muzikos girdėjimas, nekontroliuojami judesiai arba „adatėlių ir smeigtukų“ pojūtis rankose ir kojose. Šie simptomai gali pasireikšti prieš migreną arba jos metu ir trukti nuo 20 iki 60 minučių.
- Priepuolis: Dažniausias migrenos priepuolis yra pulsuojantis skausmas vienoje galvos pusėje. Migrenos pacientai dažnai jaučia jautrumą šviesai, garsui, kvapams ir lietimui, o pykinimas ir vėmimas pasitaiko daugelyje atvejų.
- Postdromo etapas:
Po migrenos būklė gali būti įvairi. Daugelis pacientų jaučiasi išsekę ir sumišę vieną dieną po priepuolio pabaigos, nors kai kurie jaučiasi energingai. Pastebėta, kad staigūs judesiai gali sukelti skausmo grįžimą.
Labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei patiriate stiprų galvos skausmą, ypač po galvos traumos ar kartu su karščiavimu, standžiu kaklu, sumišimu ar kalbos sutrikimais. Lėtiniai galvos skausmai, kurie stiprėja kosint, sportuojant ar staigiai judant, taip pat yra ženklas, kad reikia skubaus gydymo. Neįprasti skausmai po 50 metų amžiaus rekomenduojami nuodugniai tikrinti.
Kokios yra migrenos priežastys?
Migrenos priežastys vis dar nėra aiškios, tačiau tikėtina, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai turi įtaką ligos atsiradimui. Keletas tyrimų rodo, kad smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas, ir neurotransmiterių, tokių kaip kalcitonino genų peptidas (CGRP), disbalansas gali sukelti ligą. Yra tam tikri veiksniai, kurie padidina migrenos riziką, tarp jų maistas ir priklausomybė nuo maisto, stresas, miego pokyčiai, fiziniai veiksniai, sensoriniai dirgikliai, gėrimai, vaistai ir hormoniniai pokyčiai moterims. Moterims tikimybė patirti migreną yra tris kartus didesnė nei vyrams. Hormoniniai pokyčiai moterims yra pagrindiniai veiksniai ir dažniausiai vyksta menstruacijų, nėštumo ir menopauzės metu. Tačiau kartais kai kurie hormoniniai vaistai gali padėti sumažinti migrenos dažnumą, nors kai kuriais atvejais migrena gali pablogėti vartojant tuos pačius vaistus. Be to, asmenims, kurių šeimoje yra migreną turinčių narių, ligos vystymosi tikimybė yra didesnė.
Kaip gydoma migrena?
Gydymo tikslai yra nutraukti simptomus ir išvengti būsimų priepuolių. Todėl migrenos gydymai yra skirstomi pagal jų tikslus:
- Skausmą mažinantys vaistai paprastai vartojami migrenos priepuolio metu siekiant nutraukti simptomus.
- Prevenciniai vaistai yra nuolatos vartojami siekiant sumažinti migrenos intensyvumą ir dažnumą.
Vaistai
Migrenos gydymo vaistai pasirenkami priklausomai nuo simptomų, kuriuos reikia gydyti. Egzistuoja įvairūs vaistai skausmui malšinti, kurie vartojami atsižvelgiant į skausmo intensyvumą ar migrenos etapą.
- Skausmo malšintojai, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, yra plačiai naudojami lengvoms migrenoms. Ilgainiui gali atsirasti vaistų perdozavimo sukeliami galvos skausmai.
- Triptanai, receptiniai vaistai, veikia tiesiogiai blokuodami skausmo kelią smegenyse. Tačiau pacientams, patyrusiems insultą ar širdies priepuolį, rekomenduojama jų nevartoti dėl galimų rimtų šalutinių poveikių.
- Dihidroergotaminai (D.H.E. 45, Migranal) laikomi veiksmingiausiais vaistais, jei jie vartojami per 24 valandas nuo migrenos simptomų pradžios. Kai kurie pacientai gali patirti blogėjančią vėmimą ir pykinimą kaip šalutinius poveikius. Pacientai, sergantys koronarinės arterijos liga, aukštu kraujospūdžiu arba inkstų ar kepenų ligomis, turėtų vengti šio vaisto, nes jis tiesiogiai veikia koronarinę arteriją.
- Lasmiditanas (Reyvow) yra veiksmingas gydant migreną, kurią lydi skausmas, pykinimas ir jautrumas šviesai bei garsui. Kadangi vaistai gali sukelti svaigulį, rekomenduojama nevairuoti po jų vartojimo. Patariama nevartoti vaistų kartu su alkoholiniais gėrimais ir kitais centrinę nervų sistemą slopinančiais vaistais.
- Ubrogepant (Ubrelvy) yra pirmasis patvirtintas geriamas kalcitonino genų peptidų antagonistas, kuriuo galima gydyti stiprią migreną su aura ar be jos suaugusiesiems. Jis veiksmingai malšina migrenos simptomus, įskaitant ūminį skausmą, aurą, pykinimą ir jautrumą šviesai bei garsui per 2 valandas po vartojimo, nors gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, tokie kaip burnos džiūvimas, pykinimas ir per didelis mieguistumas.
- Opioidų vaistai vartojami tik tada, kai kiti vaistai nėra veiksmingi, nes jie labai priklausomi.
- Antipamaigintantys vaistai dažnai vartojami kartu su skausmą malšinančiais vaistais migrenai su aura, pykinimui ir vėmimui palengvinti.
