Daugelis žmonių prisimena devyniasdešimtųjų madų pasaulio žvaigždes, kurios garsėjo ne tik įspūdingais pasirodymais ant podiumo, bet ir tam tikrais gyvenimo būdo pasirinkimais – pavyzdžiui, rūkymu. Viena iš jų, daug metų praleidusi keliaudama po pasaulį ir fotografuodamasi žurnaluose, ilgą laiką rūkė kone kasdien. Tai atrodė įprasta, o kartais net skatinama aplinkoje, kurioje ji sukosi. Tačiau sukrėtimas šeimoje, kai motina susidūrė su plaučių vėžio rizika, privertė susimąstyti apie šias pasekmes. Mintys apie galimą pavojų niekur nedingo, net ir tuomet, kai rūkymas liko praeityje.
Kas lemia plaučių vėžio riziką
Nors didžiausia plaučių vėžio rizika tenka ilgai ir daug rūkiusiems asmenims, pavojų kelia ir kiti veiksniai. Didesnė tikimybė susirgti pasireiškia tiems, kurių šeimos istorijoje jau buvo tokių atvejų, taip pat gyvenantiems ar dirbantiems aplinkoje, kurioje yra kenksmingų medžiagų. Tai gali būti ne tik pasyvus rūkymas ar radono dujos, bet ir asbestas, arsenas, chromas bei nikelis.
Kiekvienas žmogus, nepaisant to, ar rūkė, ar ne, turėtų žinoti savo rizikos veiksnius – net ir niekada nevartojusieji tabako produktų gali susidurti su šia liga.
Kodėl svarbus reguliarus plaučių vėžio patikrinimas
Plaučių vėžys dažnai aptinkamas vėlyvose stadijose, tačiau ankstyva diagnostika padidina šansus sėkmingai gydytis. Dėl to reguliarios patikros gali būti viena iš priemonių, apsaugančių gyvybes. Jau kurį laiką specialistai rekomenduoja kasmetinį plaučių vėžio patikrinimą tose grupėse, kurios priskiriamos prie didelės rizikos.
Jus gali sudominti
Neseniai patikros gairės buvo atnaujintos – sumažintas reikiamas surūkytų cigarečių kiekis „pakelio-metais“ ir amžiaus ribos, todėl daugiau žmonių gali pasinaudoti šia prevencine priemone. Tai apima 50–80 metų amžiaus asmenis, kurie šiuo metu rūko arba metė rūkyti per pastaruosius 15 metų ir kurių rūkymo istorija sudaro bent 20 pakelio-metus. Pakelio-metai – tai metų skaičiaus, per kurį kasdien surūkytas vienas pakelis cigarečių, sandauga.
Bendruomenių informavimas yra ypač svarbus
Deja, prevencinės priemonės pasiekia ne kiekvieną. Kai kuriose bendruomenėse informacijos apie ankstyvą diagnostiką trūksta, todėl žmonės rečiau naudojasi galimybe pasitikrinti. Stiprinant edukaciją ir didinant žinių apie rizikos veiksnius sklaidą, galima paskatinti daugiau žmonių pasinaudoti laiku atliekama patikra ir išgelbėti gyvybių.
Patikros patirtis: kaip viskas vyksta
Patikrą dėl plaučių vėžio dažniausiai sudaro mažos apšvitos kompiuterinė tomografija, kuri leidžia gydytojams pastebėti ankstyvus pakitimus plaučiuose. Šis tyrimas yra neskausmingas, nereikia jokių injekcijų ar specialaus pasiruošimo prieš procedūrą. Procedūra trunka trumpai ir dažniausiai nesukelia diskomforto.
Nesunku suprasti, kad prieš patikrą gali kilti nerimas ar baimė laukti rezultatų. Tačiau ankstyvas bet kokių pakitimų nustatymas suteikia geresnę galimybę pasveikti. Siekiant išsaugoti sveikatą, verta pasirūpinti prevencine patikra ir laiku pasikalbėti su gydytoju apie individualią riziką.
