Lietuva yra padalinta į dešimt apskričių, kurios skiriasi ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir pagal teritorijų dydį. Nuo 2020 iki 2023 metų šiose apskrityse buvo užfiksuota tam tikrų demografinių ir administracinių pokyčių, kurie turi įtakos tiek šalies vidaus politikai, tiek ekonomikai. Šiame straipsnyje analizuosime pagrindinius duomenis apie Lietuvos apskričių gyventojų skaičių, jų pokyčius ir teritorijų dydį, taip pat pateiksime kiekvienos apskrities administracinius centrus.
| Apskritis | Gyventojų (2023 m.) | Gyventojų (2020 m.) | Plotas (km²) | Adm. centras |
|---|---|---|---|---|
| Alytaus apskritis | 135,367 | 134,055 | 5,425 | Alytus |
| Kauno apskritis | 580,333 | 562,891 | 8,060 | Kaunas |
| Klaipėdos apskritis | 336,104 | 320,014 | 5,209 | Klaipėda |
| Marijampolės apskritis | 135,891 | 136,657 | 4,463 | Marijampolė |
| Panevėžio apskritis | 211,652 | 211,162 | 7,881 | Panevėžys |
| Šiaulių apskritis | 261,764 | 261,429 | 8,540 | Šiauliai |
| Tauragės apskritis | 90,652 | 91,802 | 4,411 | Tauragė |
| Telšių apskritis | 131,431 | 130,629 | 4,350 | Telšiai |
| Utenos apskritis | 125,462 | 124,965 | 7,201 | Utena |
| Vilniaus apskritis | 851,346 | 820,725 | 9,760 | Vilnius |
Gyventojų skaičiaus pokyčiai
2023 metų duomenimis, daugiausiai gyventojų Lietuvoje turi Vilniaus apskritis, kurios gyventojų skaičius siekia 851,346. Tai, be abejonės, atspindi Vilniaus miesto kaip šalies sostinės ir ekonominio centro svarbą. Per trejus metus Vilniaus apskritis patyrė didžiausią gyventojų skaičiaus augimą – nuo 820,725 2020 metais. Tuo tarpu kitos didžiosios apskritys, tokios kaip Kauno ir Klaipėdos apskritys, taip pat rodo stabilų gyventojų skaičiaus augimą. Kauno apskrityje gyventojų skaičius padidėjo nuo 562,891 (2020 m.) iki 580,333 (2023 m.), o Klaipėdos apskrityje – nuo 320,014 iki 336,104.
Kita vertus, kai kurios apskritys, kaip Marijampolės ir Tauragės, fiksuoja mažesnius pokyčius arba net nedidelį gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Marijampolės apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 136,657 (2020 m.) iki 135,891 (2023 m.), o Tauragės apskrityje – nuo 91,802 iki 90,652. Tokie pokyčiai gali būti susiję su demografinėmis tendencijomis, pavyzdžiui, gyventojų migracija į didesnius miestus arba senėjimo procesais mažesnėse vietovėse.
Apskričių teritorijos dydis
Kalbant apie teritorinį išsidėstymą, didžiausia Lietuvos apskritis pagal plotą – Šiaulių apskritis, kurios teritorija užima net 8,540 km². Šiaulių apskritis yra vienas iš svarbiausių pramonės ir žemės ūkio centrų Lietuvoje. Tuo tarpu mažiausią teritoriją turi Klaipėdos apskritis – tik 5,209 km², tačiau tai nereiškia, kad Klaipėdos apskritis yra mažiau svarbi. Klaipėda yra svarbus uostas ir ekonominis centras, kuris atlieka esminį vaidmenį šalies prekybos ir logistikos srityse.
Administraciniai centrai
Visos apskritys turi savo administracinius centrus, kurie dažniausiai sutampa su didžiausiais miestais regionuose. Pavyzdžiui, Vilniaus apskritis turi Vilnių, Kauno apskritis – Kauną, Klaipėdos apskritis – Klaipėdą. Tokie miestai kaip Panevėžys (Panevėžio apskritis) ir Šiauliai (Šiaulių apskritis) taip pat vaidina svarbų vaidmenį vietos ekonomikoje, švietime ir kultūroje.
